DUK: Skanėstai graužikams

Džiovintuose vaisiuose labai daug cukraus, todėl jie tinka tik kaip retas, mažas skanėstas triušiams, jūrų kiaulytėms, žiurkėnams ir žiurkėms. Degu jų duoti negalima, o šinšiloms – geriau neduoti.

Graužikams skirti sausainiai dažnai gaminami iš miltų, cukraus ir riebalų, todėl maistine prasme jie mažai naudingi. Juos galima duoti visaėdžiams retkarčiais, o žolėdžiams geriau rinktis šieno ar žolelių skanėstus.

Ingredientai nurodomi mažėjančia kiekio tvarka, todėl pirmieji sudaro didžiausią dalį. Jei pradžioje yra javų, cukraus, medaus ar melasos, skanėstas bus kaloringas, o jei žolelės ar šienas – labiau pluoštingas.

Venkite cukraus, medaus, melasos, sirupų, pieno produktų, dirbtinių dažiklių ir daug kartų perdirbtų miltų. Žolėdžiams graužikams papildomai netinka grūdai, sėklos ir riešutai dideliais kiekiais.

Ryškios spalvos dažniausiai skirtos patraukti pirkėjo, o ne gyvūno dėmesį, nes graužikai spalvas mato kitaip nei žmonės. Rinkitės natūralių spalvų skanėstus be dirbtinių dažiklių.

Sausi skanėstai, tokie kaip žolelės, šienas ar džiovintos daržovės, dažniausiai išsilaiko ir be dirbtinių konservantų, jei laikomi sausai. Minkšti ar drėgni skanėstai be konservantų greičiau genda, todėl atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką.

Ne visada. Natūralūs gali būti ir medus, ir džiovinti vaisiai, tačiau jie vis tiek labai saldūs. Svarbiau ne užrašas ant pakuotės, o sudėtis ir tai, ar skanėstas tinka jūsų gyvūno rūšiai.

Presuoti skanėstai – tai susmulkintos žaliavos, suspaustos į granules, lazdeles ar kubelius. Jie patogūs dozuoti, tačiau dalis jų gaminama su rišikliais, todėl perskaitykite, kas laiko žaliavą kartu: šienas ar cukrus ir miltai.

Skanėstų lazdelės – tai sėklos, grūdai ar žolelės, suklijuotos aplink medinį pagaliuką ir dažnai pakabinamos narve. Visaėdžiams jos tinka retkarčiais, o žolėdžiams rinkitės tik lazdeles iš šieno ir žolelių be medaus.

Geriau ne. Viena lazdelė dažnai yra didelė kaloringo maisto porcija, ypač mažam gyvūnui. Ją galima perlaužti ir duoti dalimis per kelias dienas arba pakabinti trumpam ir vėl išimti.

Užkandžių mišiniuose būna žolelių, žiedų, džiovintų daržovių, kartais sėklų ar vaisių. Juos patogu išbarstyti šiene ar slėptuvėse, kad gyvūnas ieškotų maisto, tačiau kiekį laikykite skanėsto, o ne pašaro dydžio.

Jei gyvūnas gauna visavertį pašarą, papildomų vitaminų dažniausiai nereikia, o kai kurių vitaminų perteklius gali kenkti. Papildus ar vitaminizuotus skanėstus reguliariai duokite tik pasitarę su veterinaru.

Ne. Česnakas, svogūnai, porai ir kiti česnakiniai augalai gali pažeisti graužikų raudonuosius kraujo kūnelius. Venkite tokių ingredientų ir nedalinkite gyvūnui su jais pagaminto žmonių maisto.

Ne. Šokolade esantys teobrominas ir kofeinas graužikams ir triušiams nuodingi net mažais kiekiais. Jei gyvūnas suėdė šokolado, nedelsdami kreipkitės į veterinarą.

Pavojingi šokoladas, kava, alkoholis, avokadas, svogūnai, česnakai, žalios pupelės, žalios bulvės ir jų daigai, rabarbarai, vaisių kauliukai ir obuolių sėklos. Taip pat venkite sūraus, saldaus ir riebaus maisto.

Obuolio sėklose yra medžiagų, kurios virškinant gali išskirti cianidą, todėl prieš duodami graužikui ar triušiui išpjaukite sėklalizdį. Pats obuolio minkštimas mažais kiekiais yra tinkamas skanėstas.

Ledinėse salotose daug vandens ir mažai maistinių medžiagų, o kai kuriems gyvūnams jos sukelia viduriavimą. Geriau rinktis tamsesnius lapinius žalumynus, pavyzdžiui, romanines salotas, rukolą ar petražoles.

Jūrų kiaulytėms retkarčiais galima duoti apelsino skiltelę, tačiau citrusiniai vaisiai rūgštūs ir gali dirginti burną. Žiurkėnams jų nepatariama duoti, o kitiems graužikams geriau rinktis mažiau rūgščius vaisius.

Vynuogės labai saldžios, todėl triušiams, jūrų kiaulytėms ir žiurkėms jos tinka tik kaip retas, mažas skanėstas be sėklų. Degu ir šinšiloms jų geriau neduoti visai.

Graužikams ir triušiams dažnai renkami kiaulpienių, gysločių, dobilų, garšvų, kraujažolių ir žolynų lapai. Rinkite tik tuos augalus, kuriuos tikrai atpažįstate, toliau nuo kelių ir nepurkštose vietose.