DUK: Kirpimas ir priežiūra graužikams

Kai išvalomas visas kvapas, graužikai stengiasi kuo greičiau vėl pažymėti savo aplinką. Dalį švaraus, sauso kraiko ar lizdo medžiagos palikus, gyvūnai ramiau priima išvalytą narvelį.

Triušiai dažnai gerai išmoksta naudotis tualeto dėžute, o jūrų kiaulytės – rečiau, bet kai kurios renkasi pastovią vietą. Dėžutę statykite ten, kur gyvūnas jau tuštinasi, o šalia padėkite šieno, nes triušiai mėgsta ėsti tuštindamiesi.

Taip, daugelis žiurkių renkasi pastovų kampą tuštinimuisi, todėl jame pastatyta tualeto dėžutė padeda palaikyti švarą. Į dėžutę įdėkite šiek tiek išmatų, kad žiurkės suprastų, kam ji skirta, ir kantriai kartokite.

Kvapą lemia gyvūnų skaičius ir rūšis, narvelio dydis, kraiko sugeriamumas, valymo dažnumas ir patalpos vėdinimas. Didesnis narvelis su storesniu sugeriančiu kraiko sluoksniu paprastai kvepia mažiau ir ilgiau išlieka švarus.

Oro valytuvas gali sumažinti dulkes ir kvapus, tačiau jis nepakeičia reguliaraus narvelio valymo. Nenaudokite jonizatorių ar prietaisų, kurie gamina ozoną, nes jie gali dirginti graužikų kvėpavimo takus.

Praverčia mentelė ar kaušelis kraikui, šepetys ir dantų šepetėlis kampams, purškiamas buteliukas su praskiestu actu, šluostės ir šiukšlių maišas. Šiuos įrankius verta laikyti atskirai nuo virtuvės reikmenų.

Pirštinės naudingos, ypač jei turite žaizdų rankose, valote po ligos ar esate alergiški. Bet kuriuo atveju po valymo ir gyvūno priežiūros gerai nusiplaukite rankas su muilu.

Kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, grybelinės odos ligos ar žarnyno bakterijos, gali būti perduodamos žmonėms. Rizika nedidelė, jei laikotės higienos: plaunate rankas, nevalgote valydami ir narvelio priemonių neplaunate virtuvės kriauklėje.

Išmeskite visą kraiką, šieną ir maistą, sunaikinkite medinius ir kartoninius daiktus, o narvelį ir plastikinius priedus kruopščiai išplaukite ir dezinfekuokite gyvūnams tinkama priemone. Prieš apgyvendinant naują gyvūną, pasitarkite su veterinaru, ar liga gali išlikti aplinkoje.

Išardykite narvelį, nuplaukite karštu vandeniu su plovikliu, pašalinkite šlapimo nuosėdas ir dezinfekuokite gyvūnams tinkama priemone pagal etiketę. Medinius naudotus priedus geriau pakeisti naujais, nes juose gali likti kvapų ar parazitų.

Šlapią kraiką ir išmatas šalinkite kasdien, o visą narvą išvalykite kas savaitę, ypač kampus ir miegamąją dalį. Po valymo leiskite narvui gerai išdžiūti, nes drėgmė lauke skatina pelėsį ir muses.

Žiurkių narvelyje kasdien verta išvalyti tualeto kampą ir šlapias vietas, o hamakus ir kraiką keisti kas kelias dienas ar kartą per savaitę. Žiurkės jautrios amoniakui, todėl švarus narvelis labai svarbus jų kvėpavimo sveikatai.

Smiltpelės kilusios iš sausų vietovių ir išskiria nedaug šlapimo, todėl jų terariumas ilgiau nekvepia. Pakanka šalinti nešvarias vietas, o pilną valymą atlikti kas kelias savaites, paliekant dalį kraiko su pažįstamu kvapu.

Šinšilų narvelyje dulkių daugiausia būna po smėlio maudynių, todėl vonelę statykite ant padėklo ir po maudynių išimkite. Lentynas ir padėklą valykite drėgna šluoste, o ne sausai šluodami, kad dulkės nesikeltų į orą.

Taip, kuo daugiau gyvūnų, tuo greičiau kaupiasi šlapimas ir išmatos, todėl šlapias vietas reikia šalinti dažniau. Taip pat svarbu, kad narvelio dydis atitiktų gyvūnų skaičių, nes perpildytame narvelyje švarą išlaikyti sunku.

Kasdien šalinkite šlapias vietas, išmatas ir šviežio maisto likučius, keiskite vandenį, kelis kartus per savaitę plaukite indus ir tualetą, o kas savaitę ar rečiau atlikite bendrą valymą. Pastovus ritmas padeda išvengti kvapų ir mažiau trikdo gyvūną.

Natūralų popierinį, medienos ar šieno kraiką dažnai galima kompostuoti, jei tai leidžia vietinės atliekų taisyklės ir gyvūnai sveiki. Sintetinį kraiką ar kraiką po ligos išmeskite su mišriomis atliekomis.

Taip, gerai vėdinamoje vietoje be tiesioginių saulės spindulių ir šilumos šaltinių kraikas mažiau dvokia ir greičiau džiūsta. Venkite statyti narvelį uždarose nišose ar šalia virtuvės garų.

Beplaukėms jūrų kiaulytėms reikia šiltesnės aplinkos, minkšto kraiko be aštrių dalelių ir apsaugos nuo saulės bei skersvėjų. Jų oda lengvai išsausėja ir susižeidžia, todėl ją reikia reguliariai apžiūrėti, o odos priežiūros priemones naudoti tik veterinarui patarus.

Beplaukių kiaulyčių odoje gali kauptis riebalai ir nešvarumai, kuriuos galima švelniai nuvalyti drėgna šluoste. Visas maudynes darykite retai, drungnu vandeniu, ir iš karto gerai nusausinkite, kad gyvūnas neperšaltų.