DUK: Kirpimas ir priežiūra graužikams

Grybelinei infekcijai būdingos apskritos plikos vietos, pleiskanojanti ar šašuota oda, dažnai aplink nosį, akis ir ausis. Kadangi kai kurie grybeliai gali plisti ir žmonėms, tokius pakitimus turėtų įvertinti veterinaras.

Gumbai ir žaizdos gali būti nuo įkandimų, pūlinių ar navikų, todėl juos turėtų apžiūrėti veterinaras. Kol nuvyksite, laikykite gyvūną švarioje vietoje ir nebandykite gumbo spausti ar pradurti.

Šukuodami, kirpdami nagus ar apžiūrėdami gyvūną galite pastebėti gumbus, žaizdas, parazitus, svorio pokyčius ar dantų problemas anksčiau, nei jie tampa rimti. Graužikai dažnai slepia ligos požymius, todėl tokie patikrinimai labai naudingi.

Apžiūrėkite pėdų pagalvėles: jos turi būti švarios, be paraudimo, šašų ar patinimų. Paraudusios ar sutinusios pėdos gali rodyti uždegimą, susijusį su šlapiu kraiku ar kietu grindų paviršiumi, todėl tokiu atveju kreipkitės į veterinarą.

Reguliarus svėrimas, pavyzdžiui, kartą per savaitę, padeda laiku pastebėti svorio kritimą, kuris dažnai yra pirmasis ligos ženklas. Svarbu sverti tomis pačiomis svarstyklėmis ir užsirašyti rezultatus.

Daugumai trumpaplaukių gyvūnų užtenka namų priežiūros, tačiau ilgaplaukėms veislėms ar susivėlusiam kailiui grumerio pagalba gali praversti. Rinkitės specialistą, turintį patirties su mažais gyvūnais.

Riebų kailį gali lemti per retos smėlio maudynės šinšiloms ir degu, didelė drėgmė patalpoje, riebus maistas ar liaukų veikla. Jei pakeitus priežiūrą kailis netampa purus, verta pasitarti su veterinaru.

Šinšilos kailis susivelia, kai trūksta smėlio maudynių, gyvūnas laikomas drėgnoje vietoje ar dėl ligos neprižiūri savęs. Užtikrinkite reguliarias smėlio voneles ir sausą, vėsią aplinką, o jei tai nepadeda, kreipkitės į veterinarą.

Taip, šinšilos kailis labai tankus ir prastai džiūsta, todėl drėgmė gali sukelti odos ligas. Narvelį laikykite sausoje, vėsioje patalpoje, o vandens buteliuką pritvirtinkite taip, kad vanduo nelašėtų ant kraiko.

Šinšilą švelniai nusausinkite minkštu rankšluosčiu, spausdami kailį, o ne trindami, ir laikykite šiltoje vietoje be skersvėjų, kol kailis visiškai išdžius. Jei kailis ilgai nedžiūsta ar gyvūnas tampa vangus, pasitarkite su veterinaru.

Seni gyvūnai dažnai mažiau juda ir prasčiau prižiūri save, todėl jiems gali prireikti pagalbos valant užpakaliuką, šukuojant ir trumpinant nagus. Juos verta dažniau apžiūrėti ir reguliariai lankytis pas veterinarą.

Taip, švelniai liečiant pėdutes, ausis ir trumpai pašukuojant jauniklius, vėliau suaugusius gyvūnus lengviau prižiūrėti. Sesijos turi būti labai trumpos ir ramios, kad jaunas gyvūnas nepatirtų streso.

Kasdien pašalinkite šlapią kraiką, išmatas ir nesuėstą šviežią maistą, o bendrą valymą atlikite maždaug kartą per savaitę ar rečiau, priklausomai nuo narvelio dydžio ir gyvūnų skaičiaus. Dideliuose narveliuose su giliu kraiku pilnas valymas reikalingas rečiau.

Žiurkėnai labai jautrūs savo kvapui ir atsargoms, todėl visiškas narvelio išvalymas jiems kelia stresą. Valydami pašalinkite tik šlapias vietas ir gendantį maistą, o dalį sauso kraiko ir lizdo medžiagos palikite.

Sausą maistą, kurį žiurkėnas sukaupė, paprastai galima palikti, nes atsargų sunaikinimas kelia stresą. Tačiau gendančius šviežius produktus, daržoves ir baltymingą maistą reikia reguliariai pašalinti, kad nepelytų.

Daugeliu atvejų pakanka karšto vandens ir švelnaus bekvapio indų ploviklio, o šlapimo nuosėdoms – praskiesto acto. Galima naudoti ir specialias gyvūnams skirtas valymo priemones pagal etiketę, po valymo viską gerai nuplaunant ir išdžiovinant.

Venkite stiprių kvapų, eterinių aliejų, amoniako turinčių valiklių, fenolių pagrindu pagamintų dezinfekantų ir oro gaiviklių. Jų likučiai ir garai gali dirginti jautrius graužikų kvėpavimo takus, odą ir akis.

Labai praskiestas baliklis kartais naudojamas dezinfekuoti narvelį po ligos, tačiau po jo viską reikia kruopščiai nuplauti vandeniu ir išvėdinti, kol neliks kvapo. Kasdieniam valymui jo nereikia, o jei abejojate, pasitarkite su veterinaru.

Dezinfekuoti verta po gyvūno ligos ar parazitų, prieš apgyvendinant naują gyvūną arba naudojant naudotą narvelį. Kasdieniam valymui dažniausiai pakanka švaraus karšto vandens ir švelnaus ploviklio.

Actą praskieskite vandeniu, užpurkškite ar užtepkite ant šlapimo nuosėdų, palaikykite kelias minutes ir nušveiskite. Po to narvelį gerai nuplaukite švariu vandeniu ir išdžiovinkite, kad neliktų rūgštaus kvapo.