DUK: Dubenėliai ir lesyklos graužikams

Pro tinklinį ar perforuotą dugną išbyra granulių dulkės ir trupiniai, todėl gyvūnui lieka švarios granulės. Tokią ėdalinę reikia reguliariai išvalyti, kad dulkės nesikauptų po ja.

Taip, ypač laikant degu, šinšilas, žiurkes ar triušius, kurie greitai apgraužia plastiką. Patvariausios yra metalinės ar keraminės ėdalinės, o plastikinę reikia tikrinti ir apgraužtą pakeisti.

Žolėdžiams graužikams ir triušiams to daryti nereikėtų, nes jiems kasdien reikia šviežio šieno, daržovių ir patikrinimo, ar viskas gerai. Išvykdami ilgiau nei parai, paprašykite, kad kas nors gyvūną prižiūrėtų.

Žiurkėms tinka sunkūs ar prie grotelių tvirtinami dubenėliai, nes lengvus jos apverčia ir nusineša. Dalį maisto verta išslėpti narve ar žaisluose, kad žiurkės jo ieškotų ir nenuobodžiautų.

Iš dalies taip: maisto ieškojimo žaislai skatina judėti, galvoti ir mažina nuobodulį. Visgi pravartu turėti ir įprastą dubenėlį, kad matytumėte, kiek gyvūnas suėda.

Granulių ar skanėstų kamuolys, iš kurio maistas išbyra jį ridenant, triušiui suteikia užsiėmimą. Į jį dėkite tik dienos granulių porciją ar jos dalį, o ne papildomą maistą.

Kasdien išmeskite maisto likučius ir išvalykite trupinius, o dubenėlį išplaukite kelis kartus per savaitę. Dubenėlį, kuriame būna daržovių ar drėgno maisto, plaukite kasdien.

Plaukite karštu vandeniu su nedideliu kiekiu švelnaus indų ploviklio, po to gerai nuskalaukite, kad neliktų kvapo ir likučių. Stiprių chemikalų ar balinimo priemonių nenaudokite.

Keraminius ir nerūdijančio plieno dubenėlius dažniausiai galima plauti indaplovėje, o plastikinius – tik jei tai leidžia gamintojas. Po plovimo įsitikinkite, kad neliko ploviklio likučių.

Paprastai pakanka reguliariai juos išplauti karštu vandeniu ir ploviklio. Jei gyvūnas sirgo užkrečiama liga, dubenėlius valykite pagal veterinaro nurodymus.

Balta danga dažniausiai yra kalkės iš kieto vandens. Ją lengvai pašalinsite pamirkę dubenėlį atskiestame acte ar citrinų rūgšties tirpale ir po to gerai nuskalavę.

Daugelis savininkų dėl higienos gyvūnų indus plauna atskirai arba bent atskira kempine. Tai sumažina riziką perkelti bakterijas iš gyvūno indų į žmonių ir atvirkščiai.

Drėgnoje aplinkoje granulės sudrėksta, sulimpa ir gali pradėti pelyti. Išplautą dubenėlį gerai nusausinkite arba palaukite, kol išdžius, ir tik tada pilkite sausą maistą.

Daržovės ir drėgnas maistas šiltame narve greitai genda, o susiteršusios granulės gali supelyti. Kasdien išmeskite likučius, kad gyvūnas neėstų sugedusio maisto.

Dubenėlį keiskite, jei jis įskilęs, apgraužtas, smarkiai subraižytas, lupasi jo glazūra ar danga arba pradėjo rūdyti. Tokiuose paviršiuose kaupiasi bakterijos, o aštrūs kraštai gali sužeisti.

Kokybiški nerūdijančio plieno dubenėliai nerūdija. Dažytas ar dengtas metalas ilgainiui gali nusilupti ir pradėti rūdyti, todėl tokį dubenėlį reikia pakeisti.

Geriausia, kad dubenėlių būtų tiek, kiek gyvūnų, arba vienu daugiau, ir jie stovėtų atokiau vienas nuo kito. Taip silpnesnė kiaulytė gali ramiai ėsti, kol dominuojanti užimta kitur.

Grupei gyvūnų verta turėti bent dvi girdyklas skirtingose narvo vietose. Jei viena užstringa ar ją užima dominuojantis gyvūnas, kiti vis tiek gali atsigerti.

Prie vieno dubenėlio kyla konkurencija dėl maisto, ypač dėl skanesnių kąsnių. Padeda keli dubenėliai ir ėdžios, išdėstyti skirtingose vietose, ir pakankamai erdvės narve.

Stebėkite, ar ėda visi gyvūnai, ir reguliariai juos sverkite: svorio kritimas gali rodyti, kad vienas negauna maisto. Padeda daugiau dubenėlių ir maisto padėjimas keliose vietose.