DUK: Dubenėliai ir lesyklos graužikams

Geriausia vandenį duoti kambario temperatūros. Labai šaltą vandenį kai kurie gyvūnai geria nenoriai, o karštą dieną vėsus, bet ne ledinis vanduo yra tinkamas.

Be veterinaro patarimo to daryti neverta: pasikeitęs skonis gali atbaidyti gyvūną nuo gėrimo, o kai kurie priedai skatina bakterijų dauginimąsi girdykloje. Jei veterinaras paskiria priedą, keiskite vandenį dažniau.

Taip. Sultingos daržovės suteikia dalį skysčių, bet negali pakeisti nuolat prieinamo švaraus vandens. Gyvūnas pats geriau žino, kiek jam reikia, todėl vanduo turi būti visada.

Taip, ypač todėl, kad šinšilos ir degu daugiausia ėda sausą šieną ir granules, todėl skysčių iš maisto gauna mažai. Švari girdykla turi būti visą parą.

Ne. Sultyse daug cukraus, kuris kenkia graužikų virškinimui ir dantims, o arbata nėra vandens pakaitalas. Gyvūnui duokite tik švarų geriamąjį vandenį, o kitus gėrimus – tik veterinaro patarimu.

Didelė girdykla gali padėti, jei trumpam išvykstate, tačiau vanduo joje ilgainiui praranda gaivumą. Kasdien keisti vandenį vis tiek būtina, o ilgesniam laikui palikite gyvūną prižiūrėtojui.

Žiemą padeda girdyklos šiltinamieji apvalkalai ar šildomos girdyklos, o šalčiausiomis dienomis vandenį tenka keisti kelis kartus per dieną. Praverčia turėti dvi girdyklas ir vieną laikyti šiltai pakaitai.

Taip, užšaldamas vanduo plečiasi ir gali suskaldyti stiklinį butelį ar sugadinti vamzdelį. Lauke žiemą saugiau naudoti plastikinę girdyklą su šiltinamuoju apvalkalu arba dažnai keičiamą vandens dubenėlį.

Girdyklą ar dubenėlį laikykite pavėsyje, keiskite vandenį dažniau nei įprastai ir girdyklą plaukite dažniau. Saulėje vanduo greitai įšyla, jame dauginasi dumbliai ir bakterijos.

Karštą dieną graužikai geria daugiau, o vienintelė girdykla gali ištuštėti ar užstrigti. Antra girdykla ar vandens dubenėlis yra paprasta apsauga, kad gyvūnas neliktų be vandens.

Tai girdykla ar dubenėlis su įmontuotu šildymo elementu, kuris neleidžia vandeniui užšalti. Naudojant ją, svarbu apsaugoti elektros laidą nuo graužimo ir laikytis gamintojo nurodymų.

Lauke į vandenį krenta lapai, žemės, vabzdžiai ir kraikas, o saulėje greitai veisiasi dumbliai. Lauko aptvare dubenėlį tikrinkite kelis kartus per dieną arba naudokite girdyklą.

Būna metalinių ir medinių ėdžių, kabinamų ant grotelių ar pastatomų ant grindų, kampinių, su dangteliu ar lentynėle viršuje, taip pat šieno maišelių ir kamuolių. Pasirinkimą lemia gyvūno dydis, narvo tipas ir tai, kiek gyvūnas mėgsta šieną išbarstyti.

Metalinė ėdžia patvari, jos neapgraužia ir lengva išplauti. Medinė atrodo natūraliau ir ją graužikai mielai graužia, bet ji sugeria drėgmę bei šlapimą, todėl ją reikia dažniau valyti ir keisti.

Taip, jei tarpai tarp virbų tokie, kad gyvūnas gali įkišti galvą ar letenėlę ir įstrigti. Rinkitės ėdžią, kurios tarpai tinka jūsų gyvūno dydžiui, be aštrių kraštų, ir stebėkite, kaip gyvūnas ja naudojasi.

Tarpai turi būti pakankami, kad gyvūnas lengvai ištrauktų šieną, bet per maži, kad prakištų galvą. Mažiems gyvūnams ir jaunikliams reikia siauresnių tarpų nei dideliems triušiams.

Šieno maišeliai mažina išbarstymą, bet medžiaginius gyvūnai gali apgraužti, o praryti siūlai pavojingi. Rinkitės tvirtus, tikrinkite, ar neatsirado skylių ir kabančių siūlų, ir apgraužtus pakeiskite.

Šieno kamuoliai, iš kurių šieną reikia išsitraukti, suteikia užsiėmimą ir skatina judėti. Svarbu, kad tarpai nebūtų tokie, kur įstrigtų galva ar koja, ir kad kamuolys nebūtų vienintelis šieno šaltinis.

Galima, bet ant dugno šienas greitai sumindomas, susiteršia šlapimu ir išmatomis, todėl daug jo išmetama. Ėdžia ar šieno krūvelė tualeto dėžutėje padeda šieną išlaikyti švarų.

Triušiai ir jūrų kiaulytės mėgsta ėsti šieną ir tuo pat metu tuštintis. Ėdžia virš ar šalia tualeto dėžutės skatina naudotis dėžute, o narvas lieka švaresnis.