DUK: Vandens priežiūra žuvims

Dieną augalai sunaudoja anglies dioksidą ir pH šiek tiek pakyla, o naktį CO2 kaupiasi ir pH nukrenta. Nedidelis svyravimas normalus, bet jei vanduo labai minkštas ar tiekiama daug CO2, skirtumas gali būti didesnis, todėl verta matuoti tuo pačiu paros metu.

Naudojamos pagal instrukciją ir palaipsniui, jos paprastai saugios, tačiau perdozavus ar keičiant pH per greitai žuvys patiria stresą. Prieš koreguodami pH, pasitikrinkite KH, nes nuo jo priklauso, kaip stipriai ir kiek ilgai priemonė veiks.

Taip, dreifuojanti mediena išskiria taninų ir huminių rūgščių, kurios šiek tiek sumažina pH ir nudažo vandenį gelsvai, ypač minkštame vandenyje. Kietame vandenyje šis poveikis mažas, o dažymą sumažina medienos išmirkymas prieš dedant į akvariumą.

Kalkingi akmenys, pavyzdžiui, klintys, marmuras ar koralų gabalai, pamažu tirpsta ir didina kietumą bei pH. Tai tinka cichlidėms, bet netinka minkšto vandens žuvims. Ar akmuo kalkingas, galima patikrinti užlašinus acto: jei putoja, jis kalkingas.

KH rodo, kiek vandenyje yra karbonatų ir bikarbonatų, kurie veikia kaip buferis ir neleidžia pH staigiai keistis. Kuo KH didesnis, tuo pH stabilesnis, o labai žemas KH reiškia, kad pH gali greitai nukristi.

GH rodo, kiek vandenyje ištirpusio kalcio ir magnio. Šie mineralai svarbūs žuvų organizmui, krevečių šarvelio keitimuisi ir augalams. Skirtingos žuvys natūraliai gyvena skirtingo kietumo vandenyje, todėl GH verta derinti su laikomų rūšių poreikiais.

GH matuoja kalcį ir magnį, t. y. bendrąjį kietumą, o KH – karbonatus, kurie stabilizuoja pH. Jie dažnai kinta kartu, bet ne visada: pavyzdžiui, remineralizuotas vanduo gali turėti gana aukštą GH ir labai mažą KH.

Dažniausiai vandentiekio vanduo maišomas su atvirkštinio osmoso ar distiliuotu vandeniu, kol pasiekiamas norimas kietumas. Kietumą šiek tiek mažina ir durpės, o buitinių minkštintuvų vanduo netinka, nes jame kalcis pakeičiamas natriu.

Kietumą didina mineralinės priemonės (remineralizatoriai), koralų skalda, kalkingi akmenys ar specialios druskos, pavyzdžiui, cichlidėms. Rinkitės priemonę pagal tai, ką norite didinti – GH, KH ar abu – ir keiskite palaipsniui, tikrindami testais.

Daugelyje Lietuvos vietovių vandentiekio vanduo yra vidutiniškai kietas ar kietas, nes jis tiekiamas iš požeminių šaltinių, tačiau skirtumai tarp vietovių dideli. Geriausia išsitirti savo vandenį testais arba pasiteirauti vietinio vandens tiekėjo.

Tai vanduo, išfiltruotas per membraną, kuri pašalina beveik visus ištirpusius mineralus ir teršalus. Jis naudojamas minkšto vandens žuvims, krevetėms ir jūriniams akvariumams, tačiau gryname RO vandenyje nėra mineralų, todėl jį reikia remineralizuoti ar maišyti.

Grynas RO vanduo neturi mineralų ir buferio, todėl jame pH labai nestabilus, o žuvys ir augalai negauna reikiamų medžiagų. Prieš naudojant jį reikia remineralizuoti specialiomis druskomis arba sumaišyti su vandentiekio vandeniu iki norimo kietumo.

Tai mineralinių druskų mišinys, kuriuo atvirkštinio osmoso ar distiliuotam vandeniui grąžinamas kalcis, magnis ir kartais karbonatai. Būna skirtų krevetėms, augalams ar tam tikroms žuvims, o dozuojama pagal norimą GH ar TDS, kaip nurodo gamintojas.

Distiliuotas vanduo, kaip ir RO, neturi mineralų, todėl jį galima naudoti papildant išgaravusį vandenį ar maišant su vandentiekio vandeniu. Vien juo pildyti akvariumo be remineralizavimo negalima. Rinkitės vandenį be priedų, ne skirtą lygintuvams su kvapiosiomis medžiagomis.

Mineralinio vandens sudėtis labai skiriasi, jame gali būti daug druskų ar angliarūgštės, todėl jis dažniausiai netinka. Negazuotas, mažai mineralizuotas vanduo kartais naudojamas mažiems akvariumams, bet prieš tai patikrinkite jo pH ir kietumą.

Garuoja tik vanduo, o mineralai lieka akvariume, todėl papildant vis tuo pačiu vandentiekio vandeniu kietumas ir ištirpusių medžiagų kiekis palaipsniui didėja. Todėl, be papildymo, reikia ir reguliarių vandens keitimų, o išgaravusį vandenį kai kas papildo RO vandeniu.

Neocaridina krevetės prisitaiko prie platesnio intervalo ir dažnai gerai jaučiasi vidutinio kietumo vandentiekio vandenyje, o Caridina krevetėms paprastai reikia minkšto, rūgštesnio vandens, dažnai iš RO su remineralizatoriumi. Svarbiausia – stabilūs parametrai.

Malavio ir Tanganikos cichlidės gamtoje gyvena kietame, šarmingame vandenyje, todėl joms dažnai palaikomas aukštesnis pH ir kietumas. Tam naudojama koralų skalda, kalkingi akmenys ar specialios druskos, o Lietuvos kietas vandentiekio vanduo dažnai tinka kaip pagrindas.

Ištirpęs anglies dioksidas sudaro silpną rūgštį, todėl kuo daugiau CO2, tuo žemesnis pH. Augalų akvariumuose CO2 tiekiamas augimui, tačiau jo perteklius gali užtroškinti žuvis, todėl kiekis stebimas pagal pH ir KH arba CO2 indikatoriumi.

Tai mažas indelis su indikatoriniu skysčiu, kuris keičia spalvą pagal CO2 kiekį vandenyje: mėlyna rodo per mažai, žalia – tinkamai, geltona – per daug. Jis reaguoja su kelių valandų vėlavimu, todėl tinka bendrai tendencijai stebėti.