DUK: Vandens priežiūra žuvims

Vandenyje amoniakas būna dviem formomis: nuodingu laisvu amoniaku ir daug mažiau kenksmingu amoniu. Esant žemam pH daugiau amonio, o kylant pH daugėja nuodingos formos, todėl dauguma testų rodo bendrą kiekį, o pavojų vertinti padeda pH.

Taip, nesuėstas maistas pūva ir išskiria amoniaką, todėl perteklinis šėrimas yra viena dažniausių prastos vandens kokybės priežasčių. Šerkite tiek, kiek žuvys suėda per kelias minutes, o likučius pašalinkite.

Jos gali greitai sumažinti amoniaką ir padėti avariniu atveju, tačiau priežasties neišsprendžia. Kartu reikia mažinti šėrimą, patikrinti filtrą, keisti vandenį ir neperpildyti akvariumo, kitaip amoniakas vėl padidės.

Jei vandentiekio vanduo dezinfekuojamas chloraminu, kondicionierius jį suskaido ir išsiskiria amoniakas, kurį vėliau suvartoja filtro bakterijos. Taip pat amoniako gali padaugėti, jei kartu buvo stipriai išvalytas filtras ar sujudintas gruntas.

Verta bent kartą patikrinti vandentiekio vandens pH, kietumą, nitratus ir amoniaką, kad žinotumėte, kokį vandenį pilate į akvariumą. Taip lengviau suprasti, ar problemos kyla akvariume, ar jau atsineštos su nauju vandeniu.

Paleidimo metu amoniaką ir nitritus verta tikrinti kas dieną ar kas antrą dieną, kad matytumėte, kaip vyksta ciklas. Kai jie stabiliai nuliniai, tikrinti galima rečiau, o pradėjus įleisti žuvis vėl dažniau.

Naujame akvariume pieno spalvos drumstumą dažnai sukelia bakterijų pliūpsnis, kol nusistovi biologinė pusiausvyra. Paprastai jis praeina per kelias dienas ar savaites, padeda saikingas šėrimas ir kantrybė, o kartais – bakterijų preparatas.

Kai kurie augalų gruntai, ypač aktyvūs, pirmąsias savaites išskiria amoniako. Tai normalu ir greitina ciklą, tačiau tuo metu žuvų ir krevečių neįleiskite, dažniau keiskite vandenį ir tikrinkite amoniaką, kol jis nukris.

Pirmiausia patikrinkite amoniaką, nitritus, pH ir temperatūrą, taip pat ar veikia filtras ir šildytuvas, ar į vandenį nepateko buitinės chemijos ar purškalų. Pašalinkite nugaišusias žuvis, pakeiskite dalį vandens ir, jei priežastis neaiški, pasitarkite su veterinarijos gydytoju.

Taip, pūvantis kūnas išskiria daug amoniako, o mažame akvariume tai greitai pablogina vandens kokybę. Kasdien apžiūrėkite akvariumą, nugaišusius gyvūnus ir pūvančias augalų dalis nedelsdami pašalinkite ir patikrinkite amoniaką.

Nitritai trukdo žuvų kraujui pernešti deguonį, todėl žuvys dūsta net tada, kai vandenyje deguonies pakanka. Sveikame, paleistame akvariume nitritų turi nebūti, o bet koks jų kiekis rodo, kad biologinis filtras nesusitvarko.

Pakeiskite dalį vandens apdorotu vandeniu, sumažinkite šėrimą, padidinkite aeraciją ir kasdien tikrinkite nitritus, kol jie nukris iki nulio. Kai kuriais atvejais akvariumininkai naudoja nedidelį kiekį druskos, kuri mažina nitritų poveikį, bet tai darykite tik pasitarę su specialistu.

Žuvys gaudo orą paviršiuje, greitai kvėpuoja, būna vangios, o jų žiaunos gali tapti rusvos spalvos. Tokie požymiai dažniausiai pasireiškia naujame akvariume ar po filtro sutrikimo, todėl nedelsdami patikrinkite vandenį ir, jei reikia, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Nitratai – galutinis azoto ciklo produktas, daug mažiau nuodingas nei amoniakas ar nitritai, bet ilgainiui jų perteklius kenkia žuvims ir skatina dumblius. Dažnai stengiamasi juos laikyti žemiau maždaug 20–40 mg/l, o jautrioms žuvims ir krevetėms dar mažiau.

Pagrindinis būdas – reguliarūs daliniai vandens keitimai. Taip pat padeda saikingas šėrimas, nepilnas akvariumas, grunto sifonavimas ir gyvi, greitai augantys augalai, kurie nitratus sunaudoja. Nitratų šalinimo dervos gali papildyti, bet nepakeičia šių įpročių.

Gali būti, kad nitratų daug jau vandentiekio vandenyje, akvariumas perpildytas, žuvys per daug šeriamos arba grunte ir filtre kaupiasi daug nešvarumų. Patikrinkite vandentiekio vandenį, o jei jame nitratų daug, svarstykite atvirkštinio osmoso vandenį ar daugiau augalų.

Ne, augalams nitratai yra maisto medžiaga, todėl gausiai apsodintuose akvariumuose kartais jų net papildomai dedama trąšomis. Visiškas nitratų nebuvimas gali stabdyti augalų augimą, todėl svarbu pusiausvyra, o ne nulis.

Svarbiausi yra amoniakas, nitritai, nitratai ir pH, o kietumas (KH ir GH) ypač svarbus krevetėms, cichlidėms ir augalų akvariumams. Taip pat kasdien verta žvilgtelėti į termometrą, nes temperatūra yra vienas pagrindinių žuvų sveikatos veiksnių.

Testų juostelės greitos ir patogios, vienu kartu parodo kelis parametrus, bet yra mažiau tikslios ir jautrios drėgmei. Lašiniai testai užtrunka ilgiau, bet paprastai yra tikslesni ir vienam tyrimui pigesni, todėl dažnai naudojami problemoms tikslinti.

Mėgintuvėlį praskalaukite akvariumo vandeniu, pripilkite tiksliai iki žymos, lašus laikykite vertikaliai ir lašinkite tiek, kiek nurodyta, gerai suplakite ir palaukite nurodytą laiką. Spalvą lyginkite dienos šviesoje su balta fono kortele.