DUK: Vandens priežiūra žuvims

Dažniausiai rekomenduojama kas savaitę ar dvi pakeisti apie 20–30 % vandens. Gausiai apgyvendintiems akvariumams, auksinėms žuvelėms ar diskusams keičiama dažniau ar daugiau, o tikslų režimą padeda nustatyti nitratų testai.

Įprastai keičiama 10–30 % vandens. Didesni keitimai, iki pusės, kartais reikalingi, kai vanduo užterštas, bet naujas vanduo tada turi būti labai panašus temperatūra ir parametrais, kad žuvys nepatirtų šoko.

To geriau vengti, nes visiškas vandens pakeitimas staigiai pakeičia pH, kietumą ir temperatūrą, o tai kelia žuvims didelį stresą. Net kai vanduo labai užterštas, saugiau atlikti kelis didesnius dalinius keitimus per kelias dienas.

Naujo vandens temperatūra turėtų būti kuo artimesnė akvariumo vandeniui, dažniausiai skirtumas ne didesnis nei 1–2 °C. Patikrinkite termometru prieš pildami, nes rankai vanduo gali pasirodyti tinkamas, nors skirtumas didesnis.

Naudokite grunto sifoną: platus vamzdis įsmeigiamas į gruntą, vanduo teka žarna į kibirą, o nešvarumai išsiurbiami kartu su vandeniu, gruntas lieka. Grunto valymą patogiausia derinti su vandens keitimu, valant vieną dalį dugno per kartą.

Daug sifonų turi kriaušę ar vožtuvą, kuriuo vanduo pradedamas siurbti keliais paspaudimais. Jei jo nėra, žarną galima pripildyti vandeniu, užspausti galą ir nuleisti žemiau akvariumo. Vandens burna nesiurbkite – tai nehigieniška.

Sifoną laikykite šiek tiek virš smėlio paviršiaus, kad būtų išsiurbiami tik nešvarumai, o ne pats smėlis, arba užspauskite žarną, kad sumažėtų srautas. Smėlio giliau neknaisiokite, nes jis lengvas ir greitai įtraukiamas į žarną.

Ne, žuvų išimti nereikia ir to geriau vengti, nes gaudymas joms kelia daugiau streso nei pats keitimas. Užtenka dirbti ramiai, nepilti vandens tiesiai ant žuvų ir nusukti srovę į dekoraciją ar lėkštę.

Naudokite atskirą kibirą, skirtą tik akvariumui, kuriame niekada nebuvo plovikių ar kitų cheminių medžiagų. Patogu turėti du kibirus – vieną nešvariam, kitą naujam vandeniui – arba žarnų sistemą, jungiamą prie čiaupo.

Specialios žarnų sistemos leidžia vandenį išleisti į kriauklę ir pilti naują tiesiai iš čiaupo, nenešiojant kibirų. Prieš pildydami nustatykite tinkamą temperatūrą, įpilkite kondicionieriaus visam tūriui ir pildykite lėtai, kad nesujudintumėte grunto.

Po keitimo žuvys gali trumpam pasislėpti ar plaukioti neramiai dėl temperatūros, pH ar kietumo skirtumo. Jei elgesys greitai nepraeina, patikrinkite, ar naudojote kondicionierių, ar temperatūra tinkama, ir ateityje keiskite mažesnes dalis dažniau.

Ne, papildant tik grąžinamas išgaravęs vanduo, o nitratai, mineralai ir kitos sukauptos medžiagos lieka akvariume ir net koncentruojasi. Keičiant vandenį dalis senojo pašalinama, todėl abu veiksmai reikalingi.

Daugelis vandenį keičia prieš šėrimą arba praėjus kelioms valandoms po jo, kad žuvys ramiai suėstų maistą, o sifonu būtų pašalinti likučiai. Tai nėra griežta taisyklė, svarbiau, kad keitimai būtų reguliarūs.

Taip, amoniakas, nitritai ir nitratai yra nematomi, todėl skaidrus vanduo dar nereiškia, kad jis geras. Reguliarūs daliniai keitimai pašalina sukauptus nitratus ir grąžina mikroelementų, net jei akvariumas atrodo nepriekaištingai.

Taip, auksinės žuvelės daug ėda ir teršia, todėl jų akvariume vandenį dažnai keičia kas savaitę, kartais po 30–50 %. Taip pat svarbus galingas filtras ir pakankamas akvariumo tūris, kad nitratai nesikauptų per greitai.

Mažame akvariume vanduo greitai užsiteršia, todėl gaidžiukui dažnai keičiama 20–30 % vandens kartą ar du per savaitę. Naujas vanduo turi būti kondicionuotas ir tos pačios temperatūros, o pilkite jį lėtai, kad nesudrumstumėte.

Krevetės jautrios staigiems pokyčiams, todėl joms dažniau keičiama mažesnė dalis vandens, pavyzdžiui, 10–15 %, o naujas vanduo pilamas lėtai, kartais per lašelinę žarnelę. Labai svarbu, kad parametrai ir temperatūra atitiktų akvariumo vandenį.

Išleistame akvariumo vandenyje yra nitratų ir organinių medžiagų, todėl daugelis juo laisto kambarinius ar sodo augalus. Tik nenaudokite jo, jei akvariume neseniai buvo vaistų ar daug druskos.

Tai kalkių nuosėdos, kurios lieka išgaruojant kietam vandeniui. Jas galima nuvalyti akvariumams skirtu grandikliu, o sunkesnes – stiklą nusausinus ir patrynus actu suvilgytu skudurėliu iš išorės ar virš vandens, po to gerai nuplaunant.

Taip, reguliarūs keitimai sumažina nitratų ir fosfatų, kuriais minta dumbliai, kiekį. Tačiau dumbliams įtakos turi ir apšvietimo trukmė, šėrimas bei augalų kiekis, todėl vien keitimai ne visada išsprendžia problemą.