DUK: Maistas žuvims

Pamirkytas maistas dažniausiai nugrimzta pats, o sausus kubelius galima prispausti prie akvariumo stiklo, kad žuvys juos nuskabytų. Dugno žuvims patogu maistą dėti į šėrimo indelį, kad jis nesusimaišytų su gruntu.

Krilis – smulkūs jūriniai vėžiagyviai, kuriuose daug baltymų ir natūralių karotinoidų, ryškinančių raudoną ir oranžinę spalvą. Jis naudojamas kaip skanėstas didesnėms žuvims ir kaip ingredientas spalvas ryškinančiuose pašaruose.

Pirmosiomis dienomis mailius dažnai minta trynio maišelio atsargomis, o vėliau jam reikia labai smulkaus maisto: infuzorijų, skysto mailiaus pašaro, miltelių ar artemijų lervų. Maisto dydis turi atitikti mažytę mailiaus burną.

Gupijų mailius gimsta gana didelis, todėl iškart ėda sutrintus dribsnius, mailiaus miltelius ar artemijų lervas. Jį šerkite kelis kartus per dieną mažais kiekiais ir dažnai keiskite dalį vandens.

Kai mailius paauga ir gali praryti stambesnius gabalėlius, pamažu pereikite prie mikrogranulių ir sutrintų dribsnių. Perėjimas dažniausiai trunka kelias savaites, priklausomai nuo rūšies augimo greičio.

Mailius auga nevienodai, todėl vieni jaunikliai jau gali ryti stambesnį maistą, o kiti dar ne. Davus kelių dydžių pašarą, mažesni jaunikliai nelieka alkani ir neatsilieka augimu.

Taip, smulkūs milteliai ir skysti pašarai greitai suyra, todėl mailiaus akvariume vanduo blogėja greičiau. Duokite po truputį, dažnai šalinkite likučius ir keiskite nedidelę dalį vandens.

Virtas kiaušinio trynys, sutrintas vandenyje, kartais naudojamas kaip laikinas mailiaus maistas. Jis labai greitai teršia vandenį, todėl jei jį naudojate, duokite tik lašelį ir būtinai pašalinkite likučius.

Daugumos cichlidų mailius iš karto gali ėsti artemijų lervas ir mailiaus miltelius, o paūgėjęs – smulkias granules. Kai kurių rūšių tėvai mailių saugo, todėl šerkite atsargiai, kad jų netrikdytumėte.

Tankiai apsodintame akvariume mailius randa mikroorganizmų ant augalų ir samanų, todėl tarp jų išgyvena geriau. Vis dėlto vien šio maisto dažniausiai neužtenka, todėl papildomai reikia mailiaus pašaro.

Augimo greitis priklauso nuo rūšies, temperatūros, vandens kokybės ir maisto. Dažnas šėrimas mažomis porcijomis, gyvos artemijų lervos ir švarus vanduo labiausiai padeda mailiui augti tolygiai.

Krevečių jaunikliai ėda tą patį, ką suaugusios krevetės, tik smulkiau: apnašas, biofilmą ir miltelių pavidalo krevečių pašarą. Samanos ir lapai akvariume suteikia jiems ir maisto, ir slėptuvių.

Vasarą, kai vanduo šiltas, žuvims tinka daugiau baltymų turintis pašaras augimui ir spalvoms. Pavasarį ir rudenį renkamasi lengviau virškinamas pašaras, nes vėsiame vandenyje žuvų virškinimas lėtesnis.

Šerti pradedama tada, kai vanduo nuolat sušyla iki maždaug 8–10 °C. Iš pradžių duokite labai nedaug lengvai virškinamo pašaro kas kelias dienas ir porcijas didinkite tik vandeniui šylant.

Kai vanduo atvėsta žemiau maždaug 8–10 °C, šėrimas paprastai mažinamas ir nutraukiamas. Šaltame vandenyje nesuvirškintas maistas žuvims kenkia, o pūvantis pašaras teršia tvenkinį prieš žiemą.

Tai lengvai virškinamas pašaras su mažiau baltymų, skirtas vėsesniam vandeniui pavasarį ir rudenį. Jis mažiau apkrauna žuvų virškinimą, kai jų medžiagų apykaita lėtesnė.

Duokite tiek, kiek žuvys suėda per 3–5 minutes, o nesuėstus likučius nugriebkite tinkleliu. Gerai apsodintame tvenkinyje žuvys dalį maisto randa pačios, todėl daug jų šerti nereikia.

Šiltuoju metu tvenkinio žuvys dažniausiai šeriamos 1–3 kartus per dieną nedidelėmis porcijomis. Per karščius, kai vandenyje mažiau deguonies, porcijas verta sumažinti.

Kai vanduo šaltas ir žuvys ilsisi tvenkinio gilumoje, jų paprastai nešeriama. Jų virškinimas tuo metu beveik sustojęs, o nesuėstas maistas pūva ir blogina vandenį po ledu.

Pašaro dydį rinkitės pagal žuvų dydį: jauniems koi tinka smulkios granulės, o suaugusiems – stambesnės. Jei tvenkinyje kartu gyvena mažų ir didelių žuvų, galima maišyti du dydžius.