DUK: Maistas žuvims

Dafnijos – smulkūs gėlavandeniai vėžiagyviai, kurių kiautelyje daug skaidulų. Jos padeda virškinimui, todėl dažnai rekomenduojamos auksinėms žuvelėms ir gaidžiams, linkusiems į vidurių užkietėjimą.

Mizidės – nedideli krevetes primenantys vėžiagyviai, kuriuose daug baltymų ir riebalų rūgščių. Jos tinka vidutinėms ir didesnėms gėlavandenėms bei jūrinėms žuvims, ypač išrankioms ar plėšrioms.

Šaldymas sumažina riziką, bet visiškai jos nepašalina, todėl svarbu pirkti kokybišką, nuolat šaldytą produktą iš patikimo šaltinio. Nenaudokite atšilusio ir pakartotinai užšaldyto maisto.

Smulkus šaldytas maistas, pavyzdžiui, ciklopai, artemijų lervos ar sutrintos dafnijos, tinka paūgėjusiam mailiui. Ką tik išsiritusiam mailiui dažniausiai reikia dar smulkesnio maisto, pavyzdžiui, infuzorijų ar mailiaus miltelių.

Gyvas maistas skatina natūralų medžioklės elgesį, tinka išrankioms žuvims ir padeda paruošti jas nerštui. Tačiau su juo į akvariumą gali patekti parazitų ar ligų, todėl jį pirkite iš patikimų šaltinių.

Gamtos telkiniuose sugautos dafnijos ar lervos gali pernešti parazitų, ligų sukėlėjų ar plėšrių vabzdžių lervų. Jei vis tiek renkate patys, imkite tik iš švarių telkinių be žuvų ir rūpestingai perrinkite.

Artemijų kiaušinėliai inkubuojami sūriame vandenyje su oro pompa ir apšvietimu, o lervos išsirita per 1–2 paras esant maždaug 25–28 °C. Lervas perkoškite ir prieš šerdami praskalaukite gėlu vandeniu.

Smulkinti sliekai iš švarios, nechemizuotos dirvos daugeliui didesnių akvariumo ir tvenkinio žuvų yra maistingas skanėstas. Prieš šeriant juos verta palaikyti švariame inde, kad išsivalytų žarnynas, ir nerinkti vietose, kur naudoti pesticidai.

Mikrokirmėliai – labai smulkūs nematodai, kuriuos lengva auginti namuose ant avižinių dribsnių košės. Jie naudojami kaip pirmasis maistas mailiui, nes ilgai išlieka gyvi vandenyje ir nugrimzta prie dugno.

Infuzorijos yra mikroskopiniai vienaląsčiai organizmai, kuriais šeriamas labai mažas mailius, pavyzdžiui, gaidžių ar guramių. Jų galima išsiauginti inde su vandeniu ir augalų liekanomis arba naudoti paruoštus skystus mailiaus pašarus.

Gyvos maitinamosios žuvelės, ypač auksinės, dažnai neša ligų ir parazitų, be to, jose gali būti medžiagų, kurios ilgai vartojant kenkia plėšrioms žuvims. Daugumą plėšrūnų galima pripratinti prie šaldyto maisto ar granulių.

Gyvas maistas, pavyzdžiui, tubifeksai ar uodų trūklių lervos, laikomas vėsiai, dažnai šaldytuve, sekliame inde su švariu vandeniu, kurį reikia reguliariai keisti. Jis tinka vos kelias dienas, todėl pirkite tik tiek, kiek žuvys suės.

Tubifeksai dažnai gyvena užterštame vandenyje, todėl gyvi gali pernešti bakterijų ir parazitų. Saugesni yra šaldyti ar šalčiu džiovinti tubifeksai, o gyvus reikia ilgai skalauti švariu vandeniu.

Tvenkinio žuvys natūraliai randa vabzdžių lervų, kirmėlių ir smulkių vėžiagyvių, todėl gyvas maistas joms nebūtinas. Retkarčiais galima duoti sliekų ar dafnijų, ypač pavasarį, kai žuvys atsigauna po žiemos.

Dafnijos auginamos dideliame inde ar kibire su nechloruotu vandeniu šviesioje, bet ne karštoje vietoje, ir šeriamos mielėmis ar žaliu, dumblių prisotintu vandeniu. Jos greitai dauginasi šiltuoju metų laiku, o vėsiuoju augimas sulėtėja.

Uodų lervos iš švarios lietaus vandens statinės yra maistingas žuvų maistas, tačiau duokite jų tik tiek, kiek žuvys suės iš karto. Kitaip išsiritę uodai skraidys po namus.

Tai liofilizuotos uodų trūklių lervos, artemijos, dafnijos ar krilis, iš kurių pašalintas vanduo, bet išlaikyta didžioji dalis maistinių medžiagų. Jis ilgai laikosi kambario temperatūroje ir yra patogi šaldyto maisto alternatyva.

Patartina, nes sausas maistas žuvies skrandyje išbrinksta ir gali sukelti virškinimo problemų ar pilvo pūtimą. Pamirkykite jį kelias minutes akvariumo vandenyje, kol suminkštės.

Šaldytas maistas drėgnas ir artimesnis natūraliam, bet jį reikia laikyti šaldiklyje ir atšildyti. Šalčiu džiovintas laikomas spintelėje ir yra patogesnis, tačiau dalis žuvų jį ėda ne taip noriai.

Nerekomenduojama. Šalčiu džiovintas maistas dažniausiai yra iš vieno ingrediento, todėl nėra visavertis; jį geriausia duoti kaip papildą prie subalansuoto pagrindinio pašaro.