DUK: Maistas šunims

Po trumpo viduriavimo dažnai rekomenduojamas lengvai virškinamas maistas mažomis porcijomis, pavyzdžiui, veterinarinė virškinimui skirta dieta. Jei viduriavimas tęsiasi ilgiau nei parą, kartojasi, yra kraujo ar šuo vangus, kreipkitės į veterinarą.

Trumpam virti ryžiai su liesa, be odos ir kaulų virta vištiena dažnai naudojami kaip švelnus maistas, tačiau tai nėra visavertis racionas ilgam laikui. Jei simptomai nepraeina per parą ar dvi, kreipkitės į veterinarą.

Dažniausi požymiai – niežulys, ypač letenų, ausų ir pilvo, pasikartojančios ausų infekcijos, paraudusi oda ar virškinimo sutrikimai. Jie gali atsirasti net po ilgo to paties ėdalo vartojimo, todėl diagnozę turi patvirtinti veterinaras.

Alergija – imuninės sistemos reakcija į tam tikrą baltymą, dažniausiai pasireiškianti niežuliu ir odos problemomis. Netoleravimas – virškinimo reakcija, pavyzdžiui, į riebų maistą ar laktozę, kuri dažniau pasireiškia viduriavimu ar dujomis.

Dažnai rekomenduojami šuniui nauji baltymai, kurių jis anksčiau negavo, pavyzdžiui, elniena, triušiena, antiena, arkliena ar vabzdžių baltymai, arba hidrolizuoti baltymai. Konkretų pasirinkimą lemia tai, kuo šuo buvo šeriamas anksčiau.

Pradėkite nuo ėdalo pakuotėje nurodyto kiekio pagal šuns svorį, o vėliau koreguokite pagal jo kūno būklę: jei šuo tunka, porciją sumažinkite maždaug 10 %, jei liesėja – padidinkite. Kiekiai skirtingiems ėdalams labai skiriasi.

Matavimo puodeliai gana netikslūs – skirtumas tarp porcijų gali siekti kelias dešimtis procentų, ypač dėl skirtingo granulių dydžio. Virtuvinės svarstyklės padeda tiksliai laikytis normos ir išvengti antsvorio.

Taip, labai aktyviems, sportuojantiems ar darbiniams šunims gali reikėti gerokai daugiau energijos nei įprasta. Didinkite porciją palaipsniui pagal svorį ar rinkitės aktyviems šunims skirtą ėdalą, o ramiomis dienomis porciją sumažinkite.

Lauke gyvenantiems ar daug laiko šaltyje praleidžiantiems šunims žiemą energijos reikia daugiau, todėl porciją gali tekti padidinti. Namuose gyvenantiems ir žiemą mažiau vaikštantiems šunims ėdalo kartais reikia net mažiau.

Dažniausiai rekomenduojama, kad skanėstai sudarytų ne daugiau kaip apie 10 % dienos kalorijų. Jei duodate daug skanėstų, atitinkamai sumažinkite pagrindinio ėdalo porciją.

Svarbiausia pastovumas: šerkite kasdien tuo pačiu metu, pavyzdžiui, rytą ir vakare. Pastovus režimas padeda virškinimui, palengvina švaros mokymą ir leidžia greičiau pastebėti apetito pokyčius.

Daugelis šunų elgetauja iš įpročio, net jei gauna pakankamai ėdalo. Pasitikrinkite, ar šuo tinkamo svorio, padalykite dienos normą į daugiau porcijų, naudokite lėto ėdimo dubenį, o jei apetitas staiga labai padidėja, pasitarkite su veterinaru.

Šuo tunka, šonkaulius sunkiau užčiuopti, dingsta liemuo, o išmatų būna daug ir jos minkštesnės. Tai ženklas sumažinti porciją ar skanėstų kiekį.

Gali būti, kad jis gauna daugiau, nei jam reikia, ypač jei duodate pagal viršutinę lentelės ribą ar daug skanėstų. Jei šuo tinkamo svorio ir energingas, tiesiog sumažinkite porciją, o staigus apetito sumažėjimas – priežastis pasitarti su veterinaru.

Padalykite maišo svorį iš dienos porcijos gramais – gausite dienų skaičių. Pavyzdžiui, jei šuo suėda 250 g per dieną, 12 kg maišo užteks maždaug 48 dienoms.

Kainą už kilogramą padauginkite iš dienos porcijos kilogramais. Toks skaičiavimas leidžia sąžiningai palyginti brangesnį, bet kaloringesnį ėdalą, kurio reikia mažiau, su pigesniu, kurio reikia daugiau.

Pirmąsias vaikingumo savaites kiekis beveik nesikeičia, o paskutiniame trečdalyje energijos poreikis palaipsniui didėja. Žindymo metu kalei gali reikėti kelis kartus daugiau ėdalo nei įprastai, todėl ji dažnai šeriama kelis kartus per dieną; planą aptarkite su veterinaru.

Jei suaugęs šuo nieko neėda ilgiau nei parą, šuniukas ar senjoras – ilgiau nei pusę paros, arba kartu yra kitų simptomų, kreipkitės į veterinarą. Nebandykite šuns maitinti per prievartą be veterinaro nurodymų.

Suaugusį šunį verta pasverti maždaug kartą per mėnesį, o šuniuką ar lieknėjantį šunį – dažniau. Mažą šunį galima pasverti namų svarstyklėmis laikant jį ant rankų ir atimant savo svorį.

Jautraus virškinimo šunims perėjimą verta ištęsti iki 10–14 dienų, kiekvieną kartą naujo ėdalo dalį didinant nedaug. Jei išmatos suminkštėja, kelias dienas pasilikite ties ankstesne proporcija.