DUK: Maistas šunims

Sveriamas ėdalas gali būti pigesnis, bet dažnai nežinomas jo tinkamumo terminas, partija ir laikymo sąlygos, o atvirame inde riebalai greičiau apkarsta. Jei perkate taip, imkite nedidelį kiekį ir laikykite sandariai.

Kelionei ėdalą supilstykite į sandarius maišelius ar dėžutes po vieną dienos porciją – taip jis neišdrėks, o šerti bus patogiau. Pasiimkite šiek tiek daugiau, nei reikia, jei kelionė užsitęstų.

Žalią maistą laikykite šaldiklyje, o atšildykite šaldytuve, ne kambario temperatūroje. Atšildytą suvartokite per 1–2 dienas, laikykite atskirai nuo žmonių maisto, o indus, peilius ir rankas kruopščiai nuplaukite.

Žolės ėdimas šunims dažnas ir dažniausiai nėra ligos požymis – kai kuriems tiesiog patinka jos skonis ar tekstūra. Jei šuo ėda labai daug žolės, dažnai vemia ar elgiasi neįprastai, pasitarkite su veterinaru.

Tai gali būti įprotis, nuobodulys, alkis ar dėmesio siekimas, o kartais – virškinimo ar mitybos problemų požymis. Iškart surinkite išmatas, užtikrinkite pakankamą užimtumą ir pasitarkite su veterinaru, ypač jei toks elgesys atsirado staiga.

Dažniausia priežastis – per greitas ėdimas, todėl padeda lėto ėdimo dubuo ir mažesnės porcijos. Jei vėmimas kartojasi, šuo vangus, nenori ėsti ar vemia krauju, kreipkitės į veterinarą.

Kai kurie šunys, ypač šeriami vieną kartą per dieną, ryte vemia tulžimi dėl ilgo tarpo tarp šėrimų. Dažnai padeda vėlesnis vakarinis šėrimas ar dienos normos padalijimas, bet jei tai kartojasi, pasitarkite su veterinaru.

Tinkamas ėdalas paprastai lemia rudas, formuotas ir lengvai surenkamas išmatas. Labai didelis jų kiekis, minkštos ar labai kietos išmatos, gleivės ar ypač nemalonus kvapas gali rodyti, kad ėdalas netinka arba jo duodama per daug.

Dujas dažnai sukelia per greitas ėdimas, staigus ėdalo pakeitimas, ankštiniai augalai, pieno produktai ar žmonių maistas. Padeda lėtesnis ėdimas ir lengviau virškinamas ėdalas, o jei dujas lydi viduriavimas ar svorio mažėjimas, kreipkitės į veterinarą.

Kuo daugiau ėdale nesuvirškinamų medžiagų ar skaidulų, tuo daugiau išmatų. Lengvai virškinamas ėdalas paprastai lemia mažesnį jų kiekį, nes šuo pasisavina didesnę maisto dalį.

Kokybiški baltymai, pakankamas riebalų, Omega-3 ir Omega-6 rūgščių kiekis, cinkas ir vitaminai padeda kailiui blizgėti, o odai būti sveikai. Pakeitus ėdalą, pokyčiai kailyje paprastai matyti tik po kelių savaičių.

Ėdale naudojamos natūralios žaliavos, kurių spalva ir kvapas šiek tiek kinta, ypač jei nenaudojami dažikliai. Nedideli skirtumai normalūs, tačiau stiprus apkartęs kvapas, pelėsis ar drėgmė rodo, kad ėdalas sugedęs.

BARF – šėrimas žalia mėsa, kaulais, subproduktais ir nedideliu kiekiu daržovių. Tokia dieta turi šalininkų, bet ją sunku tinkamai subalansuoti, o žalioje mėsoje gali būti bakterijų, pavojingų ir šuniui, ir žmonėms, todėl ją verta planuoti su veterinaru.

Moksliškai patvirtintų įrodymų, kad žalias maistas sveikesnis už visavertį gamyklinį ėdalą, nėra, o jo rizikos – bakterijos, parazitai ir nesubalansuotas racionas – yra žinomos. Daugelis veterinarų organizacijų žalio maisto nerekomenduoja, ypač šeimoms su mažais vaikais, senyvo amžiaus ar nusilpusio imuniteto žmonėmis.

Taip, kai kurie gamintojai siūlo šaldytą paruoštą žalią maistą, pažymėtą kaip visavertis. Su juo lengviau užtikrinti subalansuotumą, tačiau higienos reikalavimai lieka tokie patys kaip dirbant su žalia mėsa.

Galima, bet subalansuoti tokį racioną sudėtinga: dažnai trūksta kalcio, vitaminų ar mikroelementų. Receptą geriausia sudaryti su veterinaru ar gyvūnų mitybos specialistu ir naudoti specialius vitaminų ir mineralų priedus.

Liofilizuojant iš užšaldytos mėsos ar ėdalo pašalinamas vanduo, todėl produktas lengvas, ilgai laikosi ir išlaiko daug kvapo. Prieš šeriant jį dažnai reikia pamirkyti, o jei jis pagamintas iš žalios mėsos, bakterijų rizika išlieka panaši kaip žaliame maiste.

Ore džiovintas ėdalas gaminamas lėtai džiovinant mėsą žemoje temperatūroje, todėl jis primena vytintą mėsą ir yra labai koncentruotas. Jo dienos porcija nedidelė, bet kaina už kilogramą aukštesnė nei įprasto sauso ėdalo.

Šalto spaudimo ėdalas presuojamas žemesnėje temperatūroje nei įprastos ekstruduotos granulės, todėl granulės tankesnės ir sudrėkusios greitai subyra. Ar jis tinka geriau, priklauso nuo konkretaus šuns, todėl pereikite palaipsniui ir stebėkite virškinimą.

Kaulai gali nuskelti dantis, užstrigti gerklėje ar žarnyne ir sukelti vidurių užkietėjimą, o virti kaulai ypač pavojingi, nes skyla aštriomis šukėmis. Jei vis tiek norite duoti kaulą, pasitarkite su veterinaru ir prižiūrėkite šunį ėdant.