DUK: Maistas šunims

Mažų veislių šunų medžiagų apykaita greitesnė, todėl jų ėdalas dažnai kaloringesnis vienam gramui, o granulės smulkesnės. Tokias granules lengviau sukramtyti mažu žandikauliu.

Didelių veislių ėdale dažnai mažiau kalorijų vienam gramui, kad būtų lengviau išlaikyti svorį, granulės didesnės, o sudėtyje būna sąnariams naudingų medžiagų. Šuniukams jis ypač svarbus dėl kontroliuojamo augimo.

Granulės gali būti per didelės sukramtyti, o ėdalo energinis tankis neatitikti mažo šuns poreikių. Suaugusiam šuniui tai nepavojinga, bet patogiau rinktis jo dydžiui skirtą ėdalą.

Kai kurie gamintojai siūlo veislėms pritaikytus ėdalus su specifinės formos granulėmis ar pritaikyta sudėtimi. Jie nėra būtini – svarbiausia, kad ėdalas tiktų šuns dydžiui, amžiui, aktyvumui ir sveikatai.

Vidutinio dydžio, maždaug 10–25 kg, šunims dažnai skirti „medium“ ėdalai su vidutinio dydžio granulėmis. Jei tokio nėra, tinka ir universalus suaugusių šunų ėdalas, o kiekį koreguokite pagal svorį ir aktyvumą.

Milžiniškų veislių šunims, sveriantiems daugiau nei maždaug 45 kg, tinka jiems skirti ėdalai su didelėmis granulėmis, kontroliuojamu energijos kiekiu ir sąnarius palaikančiomis medžiagomis. Dienos normą verta dalyti į du ar daugiau šėrimų.

Hipoalerginis ėdalas sukurtas taip, kad mažintų alerginės reakcijos riziką: jame naudojami hidrolizuoti baltymai arba šuniui nauji, retai naudojami baltymų šaltiniai. Tikrą maisto alergiją patvirtinti ir tinkamą ėdalą parinkti padeda veterinaras.

Tai ėdalas, kuriame naudojamas tik vienas gyvūninių baltymų šaltinis, pavyzdžiui, ėriena ar antiena. Jis praverčia, kai norima išvengti konkretaus alergeno, tačiau būtina patikrinti, ar sudėtyje nėra kitų gyvūninių baltymų ar riebalų.

Hidrolizuotuose ėdaluose baltymai suskaidyti į tokias mažas dalis, kad imuninė sistema jų dažniausiai neatpažįsta kaip alergenų. Tokie ėdalai paprastai yra veterinariniai ir naudojami eliminacinei dietai, pasitarus su veterinaru.

Tai kelias savaites trunkantis šėrimas vien šuniui nauju ar hidrolizuotu baltymų šaltiniu be jokių kitų skanėstų, siekiant nustatyti maisto alergiją. Ją reikia atlikti prižiūrint veterinarui, nes net mažas kito maisto kiekis sugadina rezultatą.

Jautraus virškinimo šunims dažnai tinka lengvai virškinami ėdalai su vienu baltymų šaltiniu, nedideliu riebalų kiekiu ir prebiotikais. Jei virškinimo problemos kartojasi, pirmiausia jų priežastį turi nustatyti veterinaras.

Light ėdale mažiau kalorijų ir riebalų bei daugiau skaidulų, kad šuo jaustųsi sotus, gaudamas mažiau energijos. Svarbu jo duoti tiek, kiek nurodyta svorio kontrolei, o ne įprastą kiekį.

Svorio mažinimo planą geriausia sudaryti su veterinaru – jis nustatys tikslinį svorį ir dienos kalorijų kiekį. Paprastai padeda svorio kontrolės ėdalas, tikslus ėdalo svėrimas, mažiau skanėstų ir daugiau judėjimo.

Po sterilizacijos ar kastracijos šuns energijos poreikis dažnai sumažėja, todėl jis lengviau priauga svorio. Sterilizuotiems šunims skirti ėdalai mažiau kaloringi, bet galima ir tiesiog sumažinti įprasto ėdalo porciją, stebint svorį.

Tai specialūs ėdalai, skirti konkrečioms ligoms, pavyzdžiui, inkstų, kepenų, šlapimo takų ar virškinimo problemoms. Juos šerti reikėtų tik veterinarui paskyrus ir prižiūrint, nes netinkamai pasirinkta dieta gali pakenkti.

Daugelį veterinarinių dietų techniškai galima nusipirkti internetu, tačiau jos sukurtos konkrečioms ligoms ir sveikam šuniui gali netikti. Prieš perkant diagnozę turėtų nustatyti ir dietą parinkti veterinaras.

Diabetu sergančiam šuniui dažniausiai svarbus pastovus režimas ir ėdalas su daugiau skaidulų ir stabiliu angliavandenių kiekiu, tačiau konkrečią dietą ir šėrimo laiką pagal gydymą turi nustatyti veterinaras. Nekeiskite tokio šuns ėdalo savarankiškai.

Sergant lėtine inkstų liga, veterinarai dažnai rekomenduoja inkstams skirtą veterinarinę dietą su sumažintu fosforo kiekiu. Ją skirti ir stebėti šuns būklę turi veterinaras.

Tokie ėdalai padeda palaikyti tinkamą šlapimo pH ir mineralų kiekį, kad mažiau formuotųsi kristalų ar akmenų. Jei šuniui jau nustatyti kristalai ar akmenys, dietos tipą pagal jų rūšį parenka veterinaras.

Gali padėti ėdalas su daugiau Omega-3 riebalų rūgščių ir vienu baltymų šaltiniu, tačiau niežulį, plaukų slinkimą ar odos uždegimą sukelia ir parazitai, infekcijos ar alergijos. Todėl pirmiausia priežastį turi nustatyti veterinaras.