DUK: Dubenėliai ir lesyklos šunims

Ėdalo rutulys, iš kurio sausas ėdalas byra jį ridenant, gali pakeisti dubenėlį kai kuriems šėrimams ir užimti šunį. Jis tinka sausam ėdalui, o šlapiam maistui reikalingas įprastas ar lėto ėdimo dubenėlis.

Automatinė šėrykla laikmačiu ar programėle nustatytu laiku išberia nustatytą sauso ėdalo porciją. Ji praverčia, kai šeimininkas grįžta vėliau arba šuniui reikia kelių mažų porcijų per dieną.

Dauguma automatinių šėryklų skirtos tik sausam ėdalui. Šlapiam maistui yra šėryklų su sandariais skyreliais ir šaldymo elementais, bet jis neturėtų stovėti kambario temperatūroje ilgiau, nei nurodo gamintojas.

Gamintojai nurodo, kokio dydžio granules šėrykla gali išberti, nes per didelės ar netaisyklingos formos granulės gali užstrigti. Dideliems šunims su stambiomis granulėmis rinkitės tam pritaikytą modelį.

Nerekomenduojama. Šėrykla gali sugesti, užstrigti ar išsikrauti, o šuniui reikia ir vandens, pasivaikščiojimų bei priežiūros. Jei išvykstate, pasirūpinkite, kad kas nors šunį aplankytų bent kartą ar du per dieną.

Atsarginės baterijos leidžia šėryklai toliau berti maistą dingus elektrai. Patikrinkite, ar jūsų modelis tai palaiko, ir reguliariai keiskite baterijas.

Stiprus ir atkaklus šuo gali apversti lengvą šėryklą ar atplėšti dangtelį. Dideliems šunims rinkitės stabilų modelį su užrakinamu dangteliu ir pastatykite jį taip, kad šuo negalėtų jo nustumti.

Talpą ir dubenėlį reikia reguliariai išplauti ir gerai išdžiovinti, nes ėdalo dulkės ir riebalai kaupiasi viduje. Elektroninių dalių nemerkite į vandenį, laikykitės gamintojo instrukcijos.

Taip, ji išberia tikslų kiekį nustatytu laiku, todėl lengviau neperšerti. Vis dėlto porcijos dydį nustatykite pagal šuns svorį ir ėdalo pakuotės rekomendacijas, o skanėstus įskaičiuokite į dienos normą.

Išmaniąją šėryklą galima valdyti telefonu, matyti, kada maistas išbertas, o kai kurios turi kamerą ar garsinį kvietimą. Paprasta šėrykla su laikmačiu veikia be interneto ir dažniausiai paprasčiau nustatoma.

Gravitacinė šėrykla nuolat papildo dubenėlį ėdalu, kai jis ištuštėja, todėl tinka tik šunims, kurie patys saikingai ėda. Daugumai šunų ji skatina persiėdimą, todėl dažniau renkamasi porcijomis šeriančias šėryklas.

Fontanėlis nėra būtinas, bet tekantis ir filtruojamas vanduo kai kuriuos šunis skatina gerti daugiau. Jis praverčia šunims, kurie geria mažai, ar namuose, kur šuo ilgai lieka vienas.

Mažiems šunims dažnai pakanka kelių litrų talpos fontanėlio, o dideliems ar keliems šunims reikia didesnio. Rinkitės tokį, kad vandens užtektų visai dienai net karštu oru.

Filtro keitimo dažnumą nurodo gamintojas, dažniausiai tai kas kelias savaites. Jei turite kelis šunis, kietą vandenį ar šuo daug šeriasi, filtrą gali tekti keisti dažniau.

Fontanėlį reikia išardyti, išplauti talpą, siurblį ir vamzdelius šiltu vandeniu su plovikliu ir gerai išskalauti. Daugelis gamintojų rekomenduoja tai daryti kas savaitę ar dvi, o vandenį papildyti ar pakeisti kasdien.

Triukšmą dažniausiai sukelia per žemas vandens lygis, užsikimšęs siurblys ar plaukai ir nuosėdos jo viduje. Papildykite vandenį ir išvalykite siurblį, o jei triukšmas lieka, siurblį gali tekti pakeisti.

Kai kurie šunys iš tekančio vandens geria noriau, kiti nemato skirtumo. Jei šuo fontanėlio vengia, šalia palikite ir įprastą vandens dubenėlį, kad jis visada turėtų iš ko atsigerti.

Pastatykite fontanėlį ten, kur stovėjo įprastas dubenėlis, iš pradžių galite jį naudoti išjungtą kaip paprastą indą. Kai šuo pripras, įjunkite srovę, o dubenėlį palikite šalia, kol įsitikinsite, kad šuo geria iš fontanėlio.

Plastikiniai fontanėliai lengvesni ir dažnai talpesni, o nerūdijančio plieno ir keramikos lengviau išvalyti ir jie mažiau sugeria kvapus. Didelis šuo gali apversti lengvą fontanėlį, tad jam tinka sunkesnis ar stabilesnis modelis.

Dauguma fontanėlių naudoja žemos įtampos siurblį ir adapterį, tačiau laidą reikia apsaugoti nuo kramtymo. Paslėpkite jį už baldų ar laido apsaugoje, ypač jei turite šuniuką.