DUK: Dubenėliai ir lesyklos šunims

Dubenėlis su šuns vardu yra estetinis pasirinkimas, kuris padeda atskirti kelių šunų dubenėlius. Svarbiausia, kad užrašas ar dažai būtų išorinėje pusėje arba atsparūs plovimui ir neliestų maisto.

Naudotą plieninį ar keraminį dubenėlį be įtrūkimų galima naudoti, jei jį kruopščiai išplausite ir dezinfekuosite. Subraižytų plastikinių dubenėlių geriau nenaudoti, nes įbrėžimuose likusių bakterijų sunku atsikratyti.

Dideliems ir giliakrūčiams šunims dažnai patariama neleisti intensyviai bėgioti ar žaisti apie valandą ar dvi po ėdimo, kad sumažėtų skrandžio apsisukimo rizika. Konkretų laiką savo šuniui aptarkite su veterinaru.

Po aktyvaus judėjimo šuniui reikia atsigerti, tačiau geriau duoti mažesniais kiekiais kelis kartus, kad jis neišgertų labai daug vienu metu. Tai ypač svarbu dideliems šunims, kurie linkę gerti godžiai.

Dalį dienos davinio galima išdalinti dresuojant kaip atlygį, ypač šuniukams ar naujai atsivežtiems šunims. Taip šuo labiau pasitiki žmogumi, tik likusią porciją duokite dubenėlyje ir neviršykite dienos kiekio.

Dubenėlį statykite ramioje vietoje, kur šuo jaustųsi saugus, ir nestovėkite šalia jam ėdant. Pirmomis dienomis apetitas gali būti mažesnis, bet jei šuo neėda ilgiau nei dieną ar dvi, pasitarkite su veterinaru.

Dažniausiai siurblį užkemša plaukai, ėdalo trupiniai ar kalkės, arba jis perkaito, nes talpoje buvo per mažai vandens. Išardykite ir išvalykite siurblį, o jei jis vis tiek neveikia, gali tekti įsigyti atsarginį.

Keraminis fontanėlis sunkesnis, stabilesnis ir lengviau išvalomas, ilgai neišskiria kvapų, bet gali įskilti numestas. Plastikinis lengvesnis ir pigesnis, tačiau laikui bėgant subraižomas ir jį tenka keisti dažniau.

Žindanti kalė ėda daug daugiau nei įprastai, todėl jai dažnai siūlomas didesnis dubenėlis ir dažnesni šėrimai, o vanduo turi būti visada pasiekiamas. Mitybą šiuo laikotarpiu verta aptarti su veterinaru.

Šunims su diabetu dažniausiai svarbu šerti tuo pačiu laiku ir vienodomis porcijomis, nes šėrimas derinamas su veterinaro paskirtu gydymu. Automatinė šėrykla gali padėti laikytis grafiko, tačiau planą sudarykite su veterinaru.

Žymės dubenėlio sienelėse rodo tūrį, todėl lengviau kasdien įberti vienodą ėdalo kiekį ar pamatyti, kiek vandens šuo išgėrė. Žymės rodo mililitrus, o ne gramus, tad porciją vieną kartą verta pasverti ir įsiminti, iki kurios žymės ji siekia.

Ilgoje kelionėje stabtelėkite kas porą valandų ir pasiūlykite šuniui vandens iš nešiojamo dubenėlio. Važiuojant atviras vandens dubenėlis automobilyje taškosi, todėl tinka nesitaškantis indas ar gertuvė.

Mažiems šunims pakeltas dubenėlis dažniausiai nereikalingas, nes jie ir taip lengvai pasiekia dubenėlį ant grindų. Išimtis gali būti vyresni mažų veislių šunys su kaklo ar nugaros problemomis.

Taip, praskiestas actas padeda pašalinti kalkes nuo fontanėlio talpos ir siurblio dalių. Po valymo viską gerai išskalaukite švariu vandeniu, kad neliktų acto kvapo, kuris gali atbaidyti šunį.

Aliuminiai dubenėliai lengvi, tačiau minkštesni už plieną, lengviau įlinksta ir subraižomi. Kasdieniam naudojimui dažniausiai renkamasi nerūdijantis plienas, kuris yra tvirtesnis ir ilgaamžiškesnis.

Pasiimkite sulankstomus dubenėlius, sandarią talpyklą sausam ėdalui ir pakankamai vandens. Maisto likučių nepalikite lauke per naktį, kad nepritrauktumėte laukinių gyvūnų ir vabzdžių.

Taip, jei šuniukas ėda labai greitai, galima rinktis paprastą lėto ėdimo dubenėlį su žemais iškilimais. Venkite per sudėtingų labirintų, kad šuniukas nenusiviltų ir suėstų visą jam reikalingą porciją.

Rinkinys patogus, nes dubenėliai, stovas ir kilimėlis tinka vienas prie kito. Tačiau verta patikrinti, ar dubenėlių talpa ir stovo aukštis tinka jūsų šuniui, ir palyginti, ar rinkinys pigesnis nei dalys atskirai.

Zookainos.lt galite palyginti tą pačią prekę skirtingose Lietuvos internetinėse parduotuvėse, o maistą ir skysčius taip pat pagal kainą už kilogramą ar litrą. Dubenėlius ir talpyklas verta lyginti pagal talpą ir medžiagą.

Kartais šuo vengia savo dubenėlio dėl jo kvapo, skambėjimo, nepatogios vietos ar ankstesnės nemalonios patirties. Išplaukite ar pakeiskite dubenėlį, perstatykite jį ramesnėje vietoje, o jei šuo apskritai mažai geria, pasitarkite su veterinaru.