DUK: Šildymas ir apšvietimas ropliams

Žiemojimo metu kai kurios rūšys laikomos vėsiau ir be kaitinimosi lempos, tačiau tai daroma tik sveikiems gyvūnams ir pagal rūšies poreikius. Prieš pirmą žiemojimą verta pasitarti su veterinaru, kuris padės nustatyti saugią temperatūrą ir trukmę.

Roplys gali vengti kaitinimosi vietos, jei ten per karšta, per šalta arba jis jaučiasi nesaugiai, pavyzdžiui, nėra slėptuvių ar šalia daug judėjimo. Išmatuokite paviršiaus temperatūrą, patikrinkite lempos aukštį, o jei roplys ilgai neaktyvus ar neėda, kreipkitės į veterinarą.

Jei roplys niekada nepalieka kaitinimosi vietos, gali būti, kad jam per šalta, nes šilta zona per silpna ar per maža, arba vėsioji pusė per vėsi. Išmatuokite temperatūras abiejose pusėse ir, jei elgesys nesikeičia, pasitarkite su veterinaru.

Perkaitęs roplys dažnai laiko atvertą burną, slepiasi vėsiausioje vietoje, tampa vangus arba neramiai bando ištrūkti. Pastebėję tokius ženklus, iškart patikrinkite temperatūrą ir sumažinkite šildymą, o jei būklė negerėja, kreipkitės į veterinarą.

Per šaltai laikomas roplys būna vangus, mažiau ėda, lėčiau virškina, o kartais ilgai guli po lempa ar visai neišlenda iš slėptuvės. Ilgalaikis šaltis silpnina imunitetą, todėl išmatuokite temperatūras ir, jei roplys negerėja, pasitarkite su veterinaru.

Ropliai karštį jaučia lėčiau nei žinduoliai ir gali ilgai gulėti ant per karšto paviršiaus ar prie lemputės, kol nusidegina. Todėl visus šildytuvus reikia valdyti termostatu, lempas uždengti apsauga, o pastebėjus odos pažeidimus kreiptis į veterinarą.

Laidus verta išvesti už terariumo, sutvirtinti ir sujungti į kokybišką ilgintuvą, kuris nėra perkrautas. Palikite laidams nedidelę kilpą žemiau lizdo, kad vanduo nenutekėtų į jį, ir saugokite juos nuo kitų gyvūnų bei vaikų.

Kaip ir bet kuris elektros prietaisas, netinkamai naudojami šildytuvai gali būti pavojingi: per arti medžiagų esančios lemputės, perkrauti ilgintuvai ar plastikiniai patronai. Naudokite keraminius patronus, laikykitės leistinos galios ir reguliariai tikrinkite laidus bei kištukus.

Taip, daug šviestuvų skirti statyti ant metalinio tinklelio viršaus, tačiau jie neturi liesti medinių ar plastikinių terariumo dalių. Patikrinkite, ar šviestuvas stabiliai stovi ir neįkaitina dangčio iki pavojingos temperatūros.

Mėlynliežuviams scinkams paprastai reikia šiltos kaitinimosi vietos, vėsesnės pusės ir UVB lempos, nes jie aktyvūs dieną. Kaitinimosi vieta įrengiama ant plokščio akmens ar lentos, o šildymas valdomas termostatu.

Uodegaspygliai yra dykumų driežai, mėgstantys labai karštą kaitinimosi vietą ir stiprų UVB. Jiems paprastai reikia galingos kaitinimosi lempos ir stiprios UVB vamzdelės, o tikslias temperatūras verta pasitikrinti pagal konkrečią rūšį.

Vandens agamoms reikia aukšto terariumo su šilta kaitinimosi vieta, UVB lempa ir didele drėgme. Kadangi šildymas sausina orą, svarbu derinti lempas su purškimu ir dideliu vandens indu, o temperatūrą ir drėgmę nuolat stebėti.

Taip, dieniniai gekonai aktyvūs dieną ir gamtoje gauna saulės, todėl jiems rekomenduojama UVB lempa ir silpna kaitinimosi vieta viršuje. Jų terariumai dažnai būna su gyvais augalais, todėl apšvietimas turi būti pakankamai ryškus.

Smaugliams reikia šiltos zonos su slėptuve ir vėsesnės pusės, o dideliems suaugusiems gyvūnams šilta vieta turi būti pakankamai plati visam kūnui. Šildymui naudojami keraminiai, infraraudonųjų spindulių šildytuvai ar kaitinimosi lempos su apsauga ir termostatu.

Jaunikliai mažesni ir greičiau įšyla bei atvėsta, todėl jiems svarbus tolygus šildymas, o kai kurioms rūšims jų kaitinimosi vieta laikoma kiek švelnesnė. Mažame terariume taip pat lengviau perkaitinti visą erdvę, todėl temperatūrą reikia stebėti atidžiau.

Taip, didesniame terariume tos pačios lempos gali nebeužtekti, o UVB lempa gali būti per toli nuo roplio. Perkėlę gyvūną, iš naujo išmatuokite temperatūras ir, jei reikia, rinkitės galingesnes ar ilgesnes lempas.

Lentynose dažnai naudojami šildomieji kabeliai ar juostos po terariumais, valdomi vienu ar keliais termostatais. Svarbu, kad kiekvienas terariumas turėtų šiltą ir vėsią zonas, o apatinių terariumų šiluma per daug neįkaitintų viršutinių.

Kambario šildymas padeda palaikyti bendrą foninę temperatūrą, tačiau jis nesukuria kaitinimosi vietos ir temperatūrų skirtumo terariume. Ropliui vis tiek reikia savo šildytuvų su termostatu, o kambario temperatūra tik palengvina jų darbą.

Taip, dažnai lempa naudojama dieninei kaitinimosi vietai, o kilimėlis – papildomai šilumai ar naktiniam šildymui. Abu prietaisai turi būti valdomi atskirais termostatais, o kartu jie neturi pernelyg įkaitinti tos pačios vietos.

Spalvotos kaitinimosi lemputės iškreipia natūralias spalvas ir ropliui sukuria nenatūralų apšvietimą. Paprastai rekomenduojama balta, saulės šviesą primenanti kaitinimosi lemputė, kuri geriau imituoja dieną.