DUK: Šildymas ir apšvietimas ropliams

Kaitinimosi vietos paviršius dažniausiai įšyla per pusvalandį ar valandą, o visas terariumas – kiek ilgiau, priklausomai nuo dydžio ir medžiagos. Todėl temperatūrą verta matuoti praėjus bent valandai nuo lempos įsijungimo.

Plokščias akmuo, skalūno plokštė ar plytelė po kaitinimosi lempa sukaupia šilumą ir leidžia ropliui šildytis ir iš viršaus, ir iš apačios. Prieš naudojant išmatuokite jo paviršiaus temperatūrą, nes tamsus akmuo gali įkaisti stipriau nei manote.

Taip, šiltojoje pusėje rekomenduojama turėti slėptuvę, kad roplys galėtų būti šiltai ir kartu jaustis saugiai. Jei slėptuvės yra tik vėsiojoje pusėje, gyvūnas gali rinktis saugumą vietoj šilumos ir ilgai būti per vėsiai.

Kiaulianosėms gyvatėms paprastai reikia šiltos zonos viename gale ir vėsesnės pusės, o kadangi jos mėgsta raustis, šiluma iš viršaus dažnai tinka geriau nei kilimėlis po storu pagrindu. Šildymas visada valdomas termostatu, o temperatūra tikrinama roplio lygyje.

Karališkosioms gyvatėms dažniausiai pakanka vidutinio šildymo – šiltos zonos ir kambario temperatūros vėsiojoje pusėje. Tinka kaitinimosi lempa, keraminis šildytuvas ar kilimėlis su termostatu, o šildytuvai turi būti apsaugoti nuo tiesioginio sąlyčio.

Afrikiniai storauodegiai gekonai aktyvūs naktį ir mėgsta šiltą, kiek drėgnesnę aplinką nei leopardiniai gekonai. Jiems tinka šilta zona su kilimėliu ar lempa, valdoma termostatu, drėgna slėptuvė ir vėsesnė pusė.

Stepiniams vėžliams reikia karštos kaitinimosi vietos, stiprios UVB lempos ir sausos aplinkos su vėsesne zona. Kadangi jie kasa urvus, naudinga, kad aptvare būtų pakankamai gilaus pagrindo vėsesnėje dalyje.

Hermanno vėžliams patalpoje reikia kaitinimosi lempos, kuri sušildo visą kiautą, UVB lempos ir vėsesnės zonos su slėptuve. Šiltuoju metu jiems naudinga būti saugiame lauko aptvare, kur gauna natūralios saulės.

Muskusiniai vėžliai daug laiko praleidžia vandenyje, todėl jiems svarbus vandens šildytuvas su termostatu, tačiau taip pat reikia kaitinimosi vietos ir UVB lempos virš salelės. Salelė turi būti lengvai pasiekiama, nes šie vėžliai prastai plaukioja giliame vandenyje.

Dėžiniams vėžliams reikia šiltos kaitinimosi vietos, UVB lempos ir drėgnos aplinkos su vėsesne zona bei negiliu vandens baseinu. Kadangi jie mėgsta drėgmę, šildymas neturi pernelyg išdžiovinti pagrindo.

Varanams paprastai reikia labai karštos, plačios kaitinimosi vietos, stipraus UVB ir didelio terariumo su ryškiu temperatūrų skirtumu. Dideliems varanams dažnai naudojamos kelios galingos lempos, o tikslūs poreikiai labai skiriasi tarp rūšių.

Taškinė lemputė sukuria nedidelę, bet karštą kaitinimosi vietą, todėl tinka mažesniems ropliams ar žemiems terariumams. Plataus pluošto lemputė šildo didesnį plotą ir labiau tinka dideliems driežams ar vėžliams, kuriems reikia sušildyti visą kūną.

Aukštuose terariumuose šiluma kyla į viršų, todėl kaitinimosi vieta įrengiama viršuje ant šakos, o apačia lieka vėsesnė. Lempa turi būti tokiame aukštyje, kad roplys ant aukščiausios šakos negalėtų prie jos prisiliesti ir neperkaistų.

Tinkliniai terariumai gerai vėdinami, bet greitai praranda šilumą, todėl vėsioje patalpoje juose sunku palaikyti tinkamą temperatūrą. Tokiu atveju gali prireikti galingesnės kaitinimosi lempos arba šiltesnės patalpos, o temperatūrą reikia stebėti ypač atidžiai.

Šildymas sausina orą, todėl atogrąžų rūšims padeda didesnis vandens indas, drėgmę sulaikantis pagrindas, reguliarus purškimas ir iš dalies uždengtas tinklelis. Svarbu nepersistengti, nes šiltas ir nevėdinamas drėgnas terariumas skatina pelėsį.

Ne, rūko generatoriai ir drėkintuvai tik didina drėgmę, o kai kurie net šiek tiek atvėsina orą. Juos verta jungti per laikmatį ar drėgmės valdiklį ir naudoti kartu su įprastu šildymu.

Taip, jei kilimėlis uždengtas storu pagrindu ar ant jo stovi sunkus akmuo, šiluma kaupiasi ir stiklas gali įkaisti netolygiai bei įskilti. Kilimėlį naudokite su termostatu, palikite tarp jo ir stalo oro tarpą ir nedėkite ant jo storų izoliuojančių sluoksnių.

Sugedęs kilimėlis gali nebešildyti arba šildyti tik dalimi paviršiaus, o kartais – priešingai, perkaisti vietomis. Reguliariai matuokite paviršiaus temperatūrą virš kilimėlio, o pastebėję patamsėjimą, išsipūtimą ar pažeistą laidą jį iškart išjunkite.

Labai ryški lempa per mažame terariume gali būti per arti gyvūno, o roplys gali vengti šviesios zonos. Tokiu atveju geriau rinktis mažesnės galios lemputę ar didesnį terariumą, kad liktų pakankamai pavėsio.

Verta turėti atsarginę kaitinimosi lemputę ir, jei įmanoma, atsarginį termostatą ar termometrą, nes jie dažniausiai sugenda netikėtai. Tai ypač svarbu žiemą, kai kelias dienas be šildymo ropliui gali būti per šalta.