DUK: Transportavimo dėžės paukščiams

Bagažo skyriuje paprastai reikalaujama kieto, tvirto narvelio su metalinėmis durelėmis, vėdinimo angomis keliose pusėse ir prie durelių pritvirtintais indeliais vandeniui bei maistui, kuriuos galima pripildyti neatidarant. Tikslius reikalavimus nustato oro linijos.

Iš anksto pripratinkite paukštį prie transportavimo narvelio, kad jame jis lestų ir gertų, pasitikrinkite oro linijų ir šalies, į kurią vykstate, reikalavimus bei dokumentus. Prieš skrydį verta apsilankyti pas veterinarą ir paklausti, ar paukštis tinkamos sveikatos kelionei.

Bagažo skyriuje paukštis patiria triukšmą, temperatūros svyravimus ir ilgą buvimą be priežiūros, todėl tai didesnis stresas nei kelionė salone. Jei įmanoma, rinkitės tiesioginį skrydį be persėdimų ir venkite skrydžių per karščius ar šalčius.

Dažniausiai patikroje paukštį reikia išimti iš narvelio arba pateikti narvelį apžiūrai, todėl paklauskite, ar galima tai atlikti atskiroje uždaroje patalpoje. Atviroje oro uosto salėje išimtas paukštis gali lengvai nuskristi.

Lėktuvo oras sausas, o kelionė su laukimu oro uoste gali trukti daug valandų, todėl paukštis neturi likti be vandens. Tinka prie durelių pritvirtinta girdykla ar indelis, kurį galima pripildyti iš išorės, ir sultingi vaisių gabalėliai.

Ant narvelio priklijuota kortelė su jūsų vardu, telefonu, paukščio rūšimi ir užrašu „Gyvas gyvūnas“ padeda kitiems žmonėms tinkamai elgtis su narveliu, ypač oro uoste ar perduodant paukštį prižiūrėtojui. Lėktuvo bagažo skyriui tokie užrašai dažnai privalomi.

Reikalavimai priklauso nuo šalies: dažnai reikia veterinarinio sveikatos sertifikato, o saugomoms papūgų rūšims – ir CITES dokumentų. Juos verta išsiaiškinti gerokai prieš kelionę pas veterinarą ir atsakingose valstybės institucijose.

Daugelis papūgų rūšių saugomos tarptautiniais susitarimais, todėl jas vežant per sienas gali prireikti CITES leidimo ar kilmės įrodymo. Kurios rūšys tam priskiriamos ir kokių dokumentų reikia, pasitikslinkite atsakingose institucijose.

Paukščiams netaikomas tas pats gyvūnų augintinių pasas kaip šunims ir katėms, tačiau šalys gali reikalauti sveikatos sertifikato ar kitų dokumentų, susijusių su paukščių gripu. Prieš kelionę reikalavimus pasitikrinkite tikslinėje šalyje ir pas veterinarą.

Taip, protrūkio metu kai kurios šalys ar regionai riboja paukščių vežimą, todėl planuodami kelionę sekite valstybinių veterinarijos tarnybų pranešimus. Keliaudami saugokite, kad jūsų paukštis nesiliestų su laukiniais paukščiais ir jų išmatomis.

Pirmiausia pasitikrinkite, ar viešbutis leidžia gyvūnus, nes daugelis jų priima tik šunis ir kates. Kambaryje paukščiui reikės didesnio laikino narvo nei transportavimo narvelis, o išleidžiant jį palakstyti būtina uždaryti langus ir išjungti ventiliatorius.

Daugeliui paukščių pažįstama aplinka ir patikimas prižiūrėtojas sukelia mažiau streso nei ilga kelionė, ypač jei paukštis nervingas ar senas. Jei kelionė trumpa ir paukštis pripratęs prie narvelio, jį galima pasiimti, bet sprendimą verta pritaikyti konkrečiam paukščiui.

Kraustymosi dieną paukštį laikykite uždarytą narvelyje ramioje patalpoje toliau nuo nešikų ir atvirų durų, o vežkite paskutinį, kartu su savimi, ne krovinių automobilyje. Naujuose namuose pirmiausia surinkite jo gyvenamąjį narvą ir tik tada perkelkite paukštį.

Paukščio krovinių skyriuje vežti negalima, nes ten trūksta oro, kroviniai gali užgriūti narvą, o temperatūra nekontroliuojama. Gyvenamąjį narvą vežkite tuščią ir išardytą, o paukštį – transportavimo narvelyje automobilio salone.

Naujame būste gyvenamąjį narvą įrenkite kaip anksčiau – tos pačios laktos, žaislai ir indeliai, o pirmas dienas laikykitės įprasto maitinimo ir miego režimo. Paukščiui skirkite ramų kampą be skersvėjo ir leiskite jam apsiprasti, prieš išleisdami laisvai skraidyti.

Kelias valandas sveikas paukštis narvelyje ištveria, jei turi vandens, įprasto maisto, laktą ir stovi ramioje vietoje be skersvėjo. Jei kraustymasis užtrunka visą dieną, geriau paukštį tuo metu palikti pas pažįstamą žmogų ar jau paruoštame naujame kambaryje.

Įsitikinkite, kad uždaryti langai ir durys, išjungti lubų ventiliatoriai, užtrauktos užuolaidos ar uždengti dideli langai ir veidrodžiai, į kuriuos paukštis gali atsitrenkti. Patikrinkite, ar nėra atvirų vandens indų, kabančių laidų ir nuodingų kambarinių augalų.

Prieš išeinant įšildykite automobilį, narvelį uždenkite storesniu audiniu ar įdėkite į apšiltintą krepšį, palikdami vėdinimo plyšį, ir lauke būkite kuo trumpiau. Paukščiai, ypač maži ir atogrąžų rūšys, šaltį ir staigius temperatūros pokyčius ištveria prastai.

Daugumai kambarinių paukščių nepatogu, kai temperatūra nukrenta gerokai žemiau įprastos kambario temperatūros, o šaltis ir skersvėjis lauke kelia peršalimo pavojų net per kelias minutes. Šaltą dieną narvelį pridenkite ir neškite tiesiai iš šiltos patalpos į įšildytą automobilį.

Tinka gyvūnams skirti šildomieji padeliai ar šildyklės, įdėtos po dugnu ar už narvelio sienelės, kad paukštis jų nepasiektų ir galėtų atsitraukti, jei taps per šilta. Niekada nedėkite karšto vandens butelio ar šildyklės tiesiai į narvelį, nes paukštis gali nusideginti ar perkaisti.