DUK: Laktos paukščiams

Skirtingas storis ir paviršius leidžia kojoms nuolat keisti padėtį, o tai patogiau nei visada sėdėti ant tos pačios laktos.

Laktos storis turi atitikti paukščio dydį. Gamintojai paprastai nurodo, kokioms rūšims ji skirta.

Banguotosioms papūgėlėms dažniausiai tinka maždaug 10–18 mm skersmens laktos. Geriausia turėti kelias skirtingo storio, kad pirštai ne visada būtų sulenkti vienodai.

Kanarėlėms ir smulkiosioms amadinoms paprastai tinka apie 8–12 mm storio laktos. Per storos laktos neleidžia šiems mažiems paukščiams tvirtai apsikabinti pirštais.

Nimfoms dažniausiai tinka maždaug 12–20 mm skersmens laktos. Narvelyje verta derinti plonesnes ir storesnes, kad kojos gautų įvairų krūvį.

Agapornėms paprastai tinka apie 12–20 mm storio laktos. Šios papūgėlės labai mėgsta graužti, todėl medinės laktos jų narvelyje susidėvi greičiau ir jas tenka dažniau keisti.

Aratingoms ir panašaus dydžio papūgoms dažniausiai tinka maždaug 18–25 mm skersmens laktos. Rinkitės tvirtą medieną, nes stiprus snapas plonas laktas greitai sugraužia.

Jako ir amazonėms paprastai tinka apie 25–38 mm storio laktos. Šių papūgų kojos stiprios, todėl laktos turi būti tvirtai pritvirtintos ir nesiūbuoti po paukščio svoriu.

Didžiosioms papūgoms, tokioms kaip aros ar didesnieji kakadu, dažniausiai reikia 38–50 mm ar dar storesnių laktų. Jos turi būti iš kietos medienos arba kitos labai tvirtos medžiagos, nes ploną laktą šie paukščiai sutrupina per kelias dienas.

Paukščio pirštai turėtų apimti maždaug du trečdalius ar tris ketvirtadalius laktos apimties. Jei priekiniai ir galiniai nagai susitinka ar persidengia, lakta per plona, o jei pėda vos laikosi ant viršaus, per stora.

Nebūtinai, netgi priešingai. Natūralios šakos, kurios vienur plonesnės, kitur storesnės, leidžia paukščiui pačiam pasirinkti patogią vietą ir mankština pėdas.

Lakta turi būti pakankamai ilga, kad paukštis galėtų ant jos patogiai sėdėti ir pasisukti, o kelių paukščių narvelyje – kad visi tilptų nesistumdydami. Matuokite narvelio vidaus plotį ir pasirinkite laktą, kuri atsiremia į abi puses arba tvirtinama prie vienos sienelės.

Taip, balandžiai dažniau tupi ant plokščių paviršių, todėl jiems patogesnės platesnės lentelės ar plokščios laktos nei apvalūs strypai. Pėdai svarbu turėti vietą, kur ji gali ilsėtis ištiesta.

Kai kartu laikomi skirtingo dydžio paukščiai, į narvą verta dėti įvairaus storio laktų, kad kiekvienas rastų sau tinkamą. Natūralios šakos su plonesniais ir storesniais galais tokiu atveju ypač praktiškos.

Voljere laktas verta išdėstyti skirtinguose aukščiuose ir atstumuose, kad paukščiai galėtų skraidyti tarp jų. Natūralios šakos čia ypač tinka, o laktas reikia tvirtinti taip, kad jos nesiūbuotų ir neužstotų skrydžio kelio.

Paukštis beveik visą laiką, net miegodamas, stovi ant laktos, todėl ji tiesiogiai veikia jo pėdų sveikatą. Netinkamos laktos gali sukelti nuospaudas ir pėdų uždegimus, o tinkamos padeda išlaikyti sveikas kojas ir nagus.

Dažniausiai būna lygios medinės, natūralių šakų, virvinės, mineralinės ar smėlio, plastikinės, šildomos laktos, taip pat platformos, kampinės laktos ir sūpynės. Narvelyje geriausia derinti kelias rūšis.

Paprastai užtenka dviejų trijų skirtingų laktų mažame narvelyje ir daugiau – didesniame. Svarbu, kad jų nebūtų tiek daug, jog paukščiui neliktų vietos laisvai judėti ir išskleisti sparnų.

Taip, per daug laktų ir žaislų sumažina laisvą erdvę, paukštis nebegali pastriksėti ar paplasnoti ir mažiau juda. Palikite narvelio viduryje laisvą plotą skrydžiui ar šuoliams tarp laktų.

Narvelių komplektuose dažnai būna lygios, vienodo storio plastikinės ar medinės laktos. Jos nekenksmingos, tačiau pėdos ant jų nuolat laikomos vienoje padėtyje, todėl verta pridėti natūralių šakų ar kitų tekstūrų laktų.