DUK: Transportavimo dėžės paukščiams

Sušalęs paukštis išpučia plunksnas, tupi ant abiejų kojų susitraukęs, slepia galvą po sparnu ar dreba. Jei matote šiuos požymius, kuo greičiau sušildykite narvelį, o jei paukštis lieka vangus ir sušiaušęs, kreipkitės į veterinarą.

Iš šiltos patalpos į šaltą lauką ar iš karšto automobilio į vėsią kliniką paukščio organizmas turi greitai prisitaikyti, o tai jį vargina ir silpnina. Todėl stenkitės, kad narvelis būtų pridengtas, o perėjimai tarp patalpų ir automobilio – kuo trumpesni.

Taip, jei šilto oro srautas pučia tiesiai į narvelį, paukštis gali perkaisti, o oras tampa labai sausas. Nukreipkite oro angas nuo narvelio ir palaikykite žmogui patogią temperatūrą, o ne karštį.

Taip, sergančiam paukščiui atidėti vizitą dėl oro dažnai pavojingiau nei kelionė, nes paukščiai ligos požymius slepia iki paskutinės akimirkos. Gerai apšiltintas, uždengtas narvelis ir įšildytas automobilis leidžia nuvežti paukštį saugiai ir šaltą dieną.

Važiuokite vėsiausiu paros metu, iš anksto atvėsinkite automobilį, narvelį laikykite pavėsyje ir neuždenkite jo storai. Įdėkite sultingų daržovių ar vaisių gabalėlių, kad paukštis gautų skysčių, ir stebėkite, ar jis nekvėpuoja pravira snapu.

Perkaitęs paukštis kvėpuoja pravira snapu, laiko sparnus atitolintus nuo kūno, priglaudžia plunksnas, tampa vangus ar svirdulingas. Tokį paukštį nedelsdami perkelkite į vėsesnę vietą, pasiūlykite vandens ir kuo greičiau kreipkitės į veterinarą.

Ne, saulėje narvelis, ypač plastikinis ar akrilinis, labai greitai įkaista, o paukštis iš jo negali pasitraukti į pavėsį. Automobilyje ar lauke narvelį statykite šešėlyje ir nuo saulės pridenkite šviesiu, kvėpuojančiu audiniu.

Kondicionierius padeda išvengti perkaitimo, tačiau šalto oro srovė neturi pūsti tiesiai į narvelį. Nustatykite vidutinę temperatūrą, oro angas nukreipkite į šoną ir prieš išnešdami paukštį į karštį nedarykite per didelio temperatūrų skirtumo.

Šiltą dieną lengvas kambario temperatūros vandens apipurškimas gali padėti, bet tik jei paukštis prie to pratęs ir narvelis gerai vėdinamas. Ledinio vandens nenaudokite, o drėgno paukščio nevežkite per šaltį ar skersvėjį.

Šaldymo elementą galima padėti už narvelio sienelės ar po dugnu, apvyniotą rankšluosčiu, kad jis švelniai vėsintų orą. Paukštis neturi jo pasiekti ar kramtyti, o elementas neturi užimti viso dugno ploto, kad paukštis galėtų pasirinkti šiltesnę vietą.

Uždara plastikinė dėžė prastai praleidžia orą, todėl karštą dieną viduje temperatūra pakyla aukščiau nei aplinkoje. Vasarai labiau tinka narvelis su didelėmis vėdinimo angomis ar grotelių sienelėmis, o kelionę reikia planuoti vėsiu paros metu.

Trumpas buvimas lauke gali būti naudingas, bet tik prižiūrint, kai narvelio dalis yra pavėsyje, o paukštis turi vandens. Saugokite narvelį nuo kačių, plėšriųjų paukščių ir laukinių paukščių išmatų, kurios gali pernešti ligas.

Karštomis dienomis vizitą verta planuoti ankstyvą rytą ar vakare, kai vėsiau. Jei paukščiui reikalinga skubi pagalba, važiuokite nedelsdami, tik atvėsinkite automobilį ir saugokite narvelį nuo saulės.

Taip, nuolatinis skersvėjis paukštį vėsina ir džiovina kvėpavimo takus, todėl gali paskatinti peršalimą. Narvelį statykite toliau nuo atvirų langų ir oro angų, o lauke pridenkite jį iš vėjo pusės.

Streso požymiai – plazdėjimas ir daužymasis į sienas, nuolatinis rėkimas arba, priešingai, visiškas sustingimas, išsiplėtę vyzdžiai, greitas kvėpavimas ir plunksnų prispaudimas prie kūno. Uždengus narvelį ir nuraminus aplinką, dauguma paukščių per kelias minutes aprimsta.

Iš dalies uždenkite narvelį, kalbėkite su paukščiu ramiu balsu, vairuokite sklandžiai ir išjunkite triukšmą. Kai kuriems paukščiams padeda mėgstamas skanėstas, pažįstamas audinys narvelyje ar galimybė matyti šeimininką.

Raminamųjų paukščiams savarankiškai duoti negalima, nes jie gali pavojingai paveikti kvėpavimą ir pusiausvyrą. Jei paukštis labai sunkiai ištveria keliones, pasitarkite su paukščių veterinaru, o dažniausiai daugiausia padeda iš anksto pratinti prie narvelio.

Rėkimas dažnai reiškia baimę ar norą matyti šeimininką, todėl pabandykite uždengti narvelį arba, priešingai, atidengti jūsų pusę ir kalbėti su paukščiu. Jei paukštis ilgą laiką rėkia ir kvėpuoja greitai, sustokite ir patikrinkite, ar jam nėra per karšta ar nepatogu.

Uždenkite narvelį, kad sumažėtų matomas judėjimas, ir jei įmanoma sustokite saugioje vietoje, kad paukštis nurimtų. Jei tai kartojasi kiekvienoje kelionėje, narvelis gali būti per didelis ar per šviesus, todėl verta rinktis mažesnį ir uždaresnį.

Trumpos kelionės metu daugelis paukščių neėda dėl streso, ir tai normalu. Tačiau jei paukštis neėda ir negeria visą ilgą kelionės dieną ar ir toliau atsisako ėsti jau nurimęs namuose, kreipkitės į veterinarą, nes mažiems paukščiams badavimas pavojingas greitai.