DUK: Transportavimo dėžės paukščiams

Paukštį išimkite uždaroje patalpoje su uždarytais langais ir durimis bei išjungtu ventiliatoriumi. Geriausia narvelį pristatyti prie gyvenamojo narvo durelių ir leisti paukščiui pereiti pačiam, o jei reikia imti rankomis, darykite tai ramiai ir užtikrintai.

Tinklelis gali sužaloti sparnus, kojas ar snapą ir labai išgąsdinti paukštį, todėl jį naudoti verta tik kraštutiniu atveju, kai paukštis laisvai skraido ir kitaip pagauti nepavyksta. Švelnesnis būdas – patamsinti kambarį ir paimti paukštį rankšluosčiu.

Prieblandoje paukščiai natūraliai nurimsta ir mažiau juda, todėl iš dalies uždengtame ar uždaresniame narvelyje jie kelionę ištveria ramiau. Visiškai tamsu nebūtina, o vėdinimas turi likti laisvas.

Tinka lengvas, kvėpuojantis medvilninis audinys ar plonas rankšluostis, kurio paukštis negalėtų įtraukti pro groteles ir sukramtyti. Venkite pūkuoto audinio su ilgais siūlais, į kurį gali įsipainioti nagai, ir sintetinių storų užvalkalų, kurie sulaiko šilumą.

Dažniausiai pakanka uždengti dvi ar tris puses, paliekant bent vieną pusę ar viršų atvirus orui ir šviesai. Visiškai uždengtame narvelyje šiltu oru greitai tampa tvanku, todėl stebėkite, ar paukštis nepradeda kvėpuoti pravira snapu.

Sparnų kirpimas nepakeičia transportavimo narvelio ir nėra būtinas kelionei: net ir apkirptais sparnais išsigandęs paukštis gali nuplasnoti ir pasiklysti. Ar kirpti sparnus, aptarkite su paukščių veterinaru, o keliaudami visada naudokite uždarą narvelį.

Paukščiams skirti diržai leidžia papūgą trumpam išsinešti į lauką, bet jie nepakeičia narvelio kelionėje automobiliu ar klinikoje. Prie diržų papūgą reikia pratinti palaipsniui, o išsigandęs paukštis su diržais gali susižaloti, todėl jų niekada nepalikite be priežiūros.

Išmatos veterinarui daug pasako apie virškinimą ir inkstų veiklą, todėl naudinga dugne palikti švarų popierių, ant kurio jos aiškiai matosi. Galite atsivežti ir nuotrauką ar mėginį iš namų narvo, jei paukštis kelionėje nieko nepalieka.

Be paukščio narvelyje, pasiimkite rankšluostį, nedidelį kiekį įprasto maisto ir sąrašą, ką paukštis ėda, kaip elgiasi ir kada pastebėjote pakitimus. Jei veterinaras prašo, atsivežkite ir gyvenamojo narvo nuotraukų ar paukščio vartojamų papildų pakuotes.

Taip, pažįstamas narvelis sumažina stresą, o jei paukštis prie jo pripratęs, vizitas praeina ramiau. Svarbu, kad narvelis būtų lengvai atidaromas ir veterinaras galėtų greitai bei saugiai paukštį paimti.

Laikykite transportavimo narvelį ant kelių ar šalia savęs, iš dalies uždengtą, ir toliau nuo šunų bei kačių. Jei laukiamasis triukšmingas, galite paklausti, ar galima palaukti automobilyje ar atskiroje patalpoje, kol jus pakvies.

Geriau ne: ant grindų prie narvelio gali prieiti smalsūs šunys ar katės, o paukščiui, kaip grobio gyvūnui, tai labai gąsdina. Laikykite narvelį aukščiau – ant kėdės ar ant kelių – ir pridenkite pusę, nukreiptą į kitus gyvūnus.

Narvelis turi būti švarus, tačiau išmatas, susikaupusias kelionės metu, palikite, kad veterinaras jas pamatytų. Jei paukštis serga ar įtariama infekcija, po vizito narvelį kruopščiai išplaukite ir dezinfekuokite paukščiams saugia priemone.

Silpnam paukščiui laktą nuleiskite visai žemai arba vietoje jos pakloskite minkštą rankšluostį, kad jis galėtų tupėti ant dugno. Palaikykite šiltą, bet ne karštą temperatūrą, uždenkite narvelį ir kuo greičiau nuvežkite pas paukščių veterinarą.

Paprastai paukščio prieš vizitą badu marinti nereikia, nes maži paukščiai turi spartų medžiagų apykaitą ir greitai nusilpsta. Jei planuojama narkozė ar tyrimai, laikykitės to, ką nurodo veterinaras, nes jis gali paprašyti trumpam neduoti maisto.

Nerimą kelia kvėpavimas pravira snapu ramybėje, uodegos linguojamas kiekvieno įkvėpimo metu, švilpiantys garsai ar paukštis, tupintis ant dugno išpūstomis plunksnomis. Tokiu atveju nedelsdami kreipkitės į paukščių veterinarą.

Ne, sergantis paukštis gali užkrėsti kitą, o stresas kelionėje silpnina abiejų imunitetą. Vežkite juos atskiruose narveliuose, o po vizito sergančiojo narvelį išplaukite ir dezinfekuokite atskirai.

Taip, augintojai dažnai paukštį įdeda į nedidelę kartoninę dėžutę, bet saugiau atsivežti savo tvirtą transportavimo narvelį. Namuose naują paukštį dažniausiai rekomenduojama laikyti atskirai nuo kitų paukščių karantine ir parodyti veterinarui.

Jauniklis dar blogai laikosi ant laktos ir greitai sušąla, todėl dugne patieskite minkštą rankšluostį, laktą įtaisykite visai žemai ir palaikykite šilumą. Kelionė turi būti kuo trumpesnė, o jei jauniklis dar maitinamas rankomis, pasitarkite su augintoju, kaip jį pamaitinti kelyje.

Seni paukščiai dažnai turi silpnesnes kojas ir jautriau reaguoja į šaltį, todėl tinka storesnė, žemiau įtaisyta lakta ar neslidus dugnas, ant kurio galima ilsėtis. Venkite ilgų kelionių be poilsio ir stebėkite, ar paukštis neatrodo išsekęs.