DUK: Transportavimo dėžės paukščiams

Paukščių kvėpavimo sistema labai jautri, todėl uždaroje dėžėje greitai kaupiasi šiluma ir drėgmė, ypač kai paukštis jaudinasi. Narvelis turi turėti vėdinimo angas bent iš dviejų pusių, o kelionės metu jų negalima užstatyti daiktais ar visiškai uždengti.

Papūgos kramto groteles, todėl metalinės dalys turi būti iš nerūdijančio plieno arba padengtos paukščiams saugia danga. Venkite seno, besilupančio dažų sluoksnio ir abejotinos kilmės cinkuotų tinklelių, nes kramtant sunkiųjų metalų dalelės gali patekti į organizmą.

Ne visada: dalis paukščių ramesni, kai mato šeimininką, o kiti labiau jaudinasi matydami judantį gatvės vaizdą. Patogiausias narvelis, kurio dalį galima uždengti, kad paukštis galėtų pasirinkti, kur tupėti – šviesesnėje ar labiau pridengtoje pusėje.

Tvirta rankena viršuje leidžia nešti narvelį lygiai ir nesupant, o petnešos diržas atlaisvina rankas, bet narvelis tada labiau siūbuoja. Patikrinkite, ar rankena gerai pritvirtinta ir ar neatsiskiria nuo korpuso, nes iškritęs narvelis gali atsidaryti.

Dugnas turi būti tvirtas, nepralaidus skysčiams ir lengvai plaunamas, kad išmatos ir vanduo neištekėtų ant automobilio sėdynės. Ištraukiamas padėklas ar nuimamas dugnas labai palengvina valymą po kelionės.

Taip, jei kelionė ilgesnė nei kelios minutės: ant laktos paukštis laikosi stabiliau ir mažiau vargsta nei stovėdamas ant slidaus dugno. Laktą tvirtinkite žemai, kad stabtelėjus paukštis nenukristų iš aukščio, ir taip, kad ji nesisuktų.

Laktą įtaisykite netoli dugno, maždaug tokiame aukštyje, kad paukščio uodega vos nesiektų dugno, ir skersai važiavimo krypties, kad stabdant paukštis sūpuotųsi pirmyn atgal, o ne į šonus. Lakta neturi būti tiesiai po vandens ar maisto indeliu, kad jų neteptų išmatos.

Tinka popieriniai rankšluosčiai, nespausdintas popierius ar plonas rankšluostis, kurie sugeria drėgmę ir neslidūs. Venkite smulkių kraiko granulių ir pjuvenų, nes kelionės metu jos byra per groteles ir gali patekti į akis ar vandenį, o veterinarui sunkiau įvertinti išmatas.

Trumpai kelionei iki valandos vandens indelis paprastai nebūtinas, nes važiuojant jis išsilieja ir sušlapina paukštį. Ilgesnei kelionei pritvirtinkite prie grotelių nedidelę girdyklą arba įdėkite sultingų vaisių ar daržovių gabalėlių ir darykite sustojimus vandeniui pasiūlyti.

Kelionėje patogiausia prie grotelių prisukama girdykla su lašeliniu snapeliu ar uždaresnė girdykla, iš kurios vanduo neišsilieja kratant. Prieš kelionę įsitikinkite, kad paukštis moka iš tokios gerti, nes nepažįstamos girdyklos jis gali nepastebėti.

Trumpai kelionei maisto nebūtina, bet ilgesnei naudinga pabarstyti įprasto grūdų mišinio ar granulių ant dugno arba įdėti prisukamą lesyklėlę. Pažįstamas maistas ramina paukštį, o lesimas parodo, kad jis kelionę ištveria gerai.

Kabančių žaislų, varpelių ir veidrodžių kelionėje geriau nedėti, nes siūbuodami jie gali sužeisti paukštį. Ilgesnei kelionei tinka vienas mažas kramtomas žaisliukas, pritvirtintas prie sienelės, kuris padeda nusiraminti ir užsiimti.

Mažą narvą trumpam atstumui galima, jei iš jo išimsite supamąsias karteles, žaislus, vandens ir sunkius indelius, o duris papildomai užfiksuosite. Didelis narvas automobilyje sunkiai pritvirtinamas, o laisvai judantis dugnas ar nuimamos dalys gali atsiskirti, todėl atskiras transportavimo narvelis saugesnis.

Išvalykite ir išdžiovinkite narvelį, patikrinkite dureles, užraktą ir rankeną, pakloskite sugeriantį pagrindą ir pritvirtinkite laktą. Jei kelionė ilga, pasiruoškite vandens, įprasto maisto, atsarginių popierinių rankšluosčių ir uždangalą.

Kelias dienas ar savaites laikykite atidarytą narvelį šalia gyvenamojo narvo, dėkite į jį mėgstamų skanėstų ir leiskite paukščiui pačiam įeiti ir išeiti. Vėliau trumpam uždarykite dureles, palaipsniui ilginkite laiką ir tik tada išbandykite trumpą pasivažinėjimą.

Tai labai individualu: smalsi, prijaukinta papūga gali įlįsti jau pirmą dieną, o atsargesniam paukščiui gali prireikti kelių savaičių. Geriau pradėti gerokai prieš planuojamą kelionę, kad nereikėtų skubėti ir gąsdinti paukščio.

Padėkite narvelį toliau nuo paukščio, kad jis galėtų jį stebėti saugiu atstumu, ir kasdien po truputį artinkite. Skanėstus dėkite iš pradžių prie narvelio, paskui prie durelių ir galiausiai viduje, o naujo daikto niekada neįkiškite paukščiui prieš akis jėga.

Kai kurie paukščiai baiminasi neįprastų spalvų, ypač ryškiai raudonų ar geltonų daiktų, todėl neutralios spalvos ar į gyvenamąjį narvą panašus narvelis gali būti priimamas lengviau. Vis dėlto spalva mažiau svarbi nei laipsniškas pratinimas ir teigiamos asociacijos.

Taip, papūgos gerai mokosi su skanėstais ir pagyrimu: pradžioje apdovanokite už artėjimą prie narvelio, vėliau už įkėlimą galvos ir galiausiai už visišką įėjimą. Komandą, pavyzdžiui, „į namelį“, kartokite tą pačią, kad paukštis ją susietų su veiksmu.

Pristatykite atidarytą narvelį durelėmis prie gyvenamojo narvo durelių ir skanėstu ar švelniu stūmimu paskatinkite paukštį pereiti. Jei to nepavyksta, prieblandoje paukštį galima atsargiai paimti rankšluosčiu, laikant kūną, bet nespaudžiant krūtinės, nes paukštis ja kvėpuoja.