DUK: Sveikata paukščiams

Būna paukščiams ir jų aplinkai skirtų purškiklių, miltelių ir narvų valymo priemonių. Rinkitės tik aiškiai paukščiams skirtus produktus, naudokite juos griežtai pagal etiketę, o paties paukščio gydymą aptarkite su veterinaru.

Ne, šunims ir katėms skirtos priemonės paukščiams gali būti nuodingos net mažais kiekiais. Paukščiui naudokite tik jam skirtus produktus ir tik taip, kaip nurodyta etiketėje ar patarė veterinaras.

Tokių pakabukų veiksmingumas abejotinas, o kai kurie išskiria medžiagas, kurias paukštis nuolat kvėpuoja. Prieš juos naudodami pasitarkite su veterinaru, o prevencijai labiau pasikliaukite narvo švara ir reguliariu patikrinimu.

Narvą reikia išardyti, kruopščiai išplauti, išvalyti plyšius ir, jei reikia, apdoroti paukščių narvams skirta priemone pagal etiketę. Kraiką ir lizdo medžiagą išmeskite, o paties paukščio gydymą ir pakartotinio valymo laiką aptarkite su veterinaru.

Medinių laktų plyšiuose ir galuose erkės dažnai slepiasi, o išvalyti jas visiškai sunku. Dėl to po erkių užpuolimo medines laktas dažnai paprasčiau pakeisti naujomis.

Tai erkučių sukeliama būklė, kai ant snapo, vaškenos, akių apylinkių ar kojų atsiranda pilkšvų, akytų šašų. Pastebėję tokius pokyčius kreipkitės į veterinarą, nes negydomi jie gali deformuoti snapą.

Tai kvėpavimo takuose gyvenančios erkutės, dėl kurių paukštis gali kvėpuoti spragsėdamas, kvėpuoti atviru snapu ar prarasti balsą. Tokie požymiai gali rodyti ir kitas ligas, todėl paukštį reikia skubiai parodyti veterinarui.

Taip, ypač jei paukštis laikomas lauko voljere ar balkone, kur prie jo prieina laukiniai paukščiai. Rizika didesnė ir naudojant iš lauko surinktas šakas ar lizdo medžiagą, todėl jas reikia kruopščiai apdoroti arba jų vengti.

Raudonosios erkės kartais gali įkąsti žmonėms ir sukelti niežulį, tačiau ant žmonių jos negyvena. Svarbiausia – sutvarkyti paukščio aplinką, o dėl odos sudirgimo prireikus kreiptis į gydytoją.

Paukštį verta apžiūrėti kaskart, kai jį paimate į rankas, o narvo laktas, plyšius ir lizdelį – valant narvą. Šiltuoju metų laiku, kai erkės dauginasi greičiau, tikrinti verta dažniau.

Maudynės padeda išlaikyti švarias ir gerai prižiūrėtas plunksnas, tačiau nuo erkių ar utėlių jos neapsaugo. Prevencijai svarbiausia narvo švara, karantinas ir reguliarus patikrinimas.

Daugelio narvų priemonių etiketėse nurodyta purkšti tik išėmus paukštį ir leisti paviršiams išdžiūti. Visada vadovaukitės konkretaus produkto etikete ir patalpą gerai išvėdinkite.

Taip, lizdelis su lizdo medžiaga yra viena mėgstamiausių erkių slėptuvių, o jaunikliams jos ypač pavojingos. Lizdo medžiagą reikia keisti, o lizdelį tarp vadų kruopščiai išvalyti ir išdžiovinti.

Į veterinarą reikia kreiptis, kai tik įtariate parazitus, ypač jei paukštis silpnas, išblyškęs, neramus ar užpuolimas paliečia jauniklius. Veterinaras nustatys parazitą ir paskirs tinkamą bei saugų gydymą.

Daugelis eterinių aliejų paukščiams gali būti kenksmingi, nes jų kvėpavimo sistema labai jautri. Naminių ar natūralių priemonių paukščiui nenaudokite be veterinaro patarimo.

Naujas paukštis gali nešioti ligas ar parazitus ir neturėti jokių matomų požymių. Laikant jį atskirai kurį laiką, galima pastebėti ligos ženklus prieš jam susitinkant su kitais paukščiais.

Karantinas dažniausiai trunka kelias savaites, tačiau tikslią trukmę verta aptarti su veterinaru, atsižvelgiant į paukščio kilmę ir rūšį. Per tą laiką paukštį stebėkite ir pastebėję pokyčius kreipkitės į veterinarą.

Naują paukštį laikykite kitoje patalpoje, su atskirais indais, žaislais ir valymo reikmenimis. Pirmiausia prižiūrėkite senuosius paukščius, o po naujojo priežiūros nusiplaukite rankas.

Taip, apžiūra pas paukščius gydantį veterinarą padeda anksti pastebėti ligas ar parazitus. Veterinaras taip pat gali patarti, kokių tyrimų reikėtų ir kada paukštį saugu supažindinti su kitais.

Taip, atskiri indai, girdyklos, šepečiai ir kiti reikmenys sumažina tikimybę ligas ar parazitus pernešti kitiems paukščiams. Jų nemaišykite su kitų paukščių reikmenimis, kol karantinas nesibaigė.