DUK: Sveikata paukščiams

Sveiko paukščio snapas natūraliai dyla, kai jis kramto šakeles, žaislus, sepijos kaulą ar mineralinius akmenėlius. Svarbiausia – duoti pakankamai ką kramtyti, o pačiam snapo trumpinti nereikėtų.

Tai mineralinis akmenėlis ar lakta šiurkščiu paviršiumi, į kurį paukštis braukia ir valo snapą. Jis padeda snapui natūraliai dilti, bet nepakeičia įvairių kramtymo daiktų.

Peraugęs ar kreivas snapas gali būti ligos ar mitybos problemų ženklas, todėl paukštį reikia parodyti veterinarui. Patys snapo nekirpkite ir nedildykite – jame yra kraujagyslių ir nervų.

Nagų kirpimą pirmą kartą geriausia patikėti veterinarui ar paprašyti, kad jis parodytų, kaip tai daryti. Naguose yra kraujagyslė, kurią nukirpus pradeda kraujuoti, todėl reikia tinkamų žirklučių ir patirties.

Natūralios medienos laktos su skirtingo storio ir nelygiu paviršiumi padeda nagams natūraliai dilti ir mankština kojas. Viena mineralinė ar šiurkštesnė lakta narve taip pat gali padėti, bet visos laktos neturėtų būti šiurkščios.

Tai šiurkščiu paviršiumi laktos, ant kurių tupėdamas paukštis šiek tiek nudildo nagus ir nusivalo snapą. Narve verta turėti tik vieną tokią laktą, nes nuolat tupint ant šiurkštaus paviršiaus gali sudirgti padų oda.

Daugelis veterinarų jų nerekomenduoja, nes šiurkštus popierius gali dirginti ir žeisti paukščio padus, o nagų beveik netrumpina. Geriau rinktis įvairaus storio natūralios medienos laktas.

Paukščių savininkai dažnai laiko gyvūnams skirtų kraujavimą stabdančių miltelių. Jei kraujavimas greitai nesiliauja ar paukštis atrodo nusilpęs, nedelsdami kreipkitės į veterinarą, nes paukščiui pavojingas ir nedidelis kraujo netekimas.

Dažniausia priežastis – vienodos, lygios laktos, ant kurių nagai nedyla, tačiau įtakos gali turėti ir amžius ar sveikatos būklė. Jei nagai auga neįprastai greitai ar riečiasi, verta pasikonsultuoti su veterinaru.

Per ilgi nagai kabinasi už audinių ar narvo grotelių, riečiasi ratu, o paukščiui sunku tvirtai tupėti ant laktos. Tokiu atveju nagus verta patrumpinti pas veterinarą ar patyrusį specialistą.

Taip, dauguma paukščių kartą ar kelis kartus per metus pakeičia plunksnas, todėl narve atsiranda daugiau plunksnų, o paukštis gali būti ramesnis. Šiuo metu svarbu kokybiška mityba, ramybė ir galimybė maudytis.

Nerimą turėtų kelti plikos vietos, nuolat lūžinėjančios ar pažeistos plunksnos, užsitęsęs keitimasis ar paukščio plunksnų pešiojimas. Tokiais atvejais paukštį reikia parodyti veterinarui.

Plunksnų pešiojimas gali turėti tiek sveikatos, tiek elgesio priežasčių, todėl pirmiausia paukštį reikia parodyti veterinarui. Tik atmetus ligas verta keisti aplinką, daugiau žaisti ir duoti paukščiui užsiėmimų.

Daugeliui paukščių plunksnų priežiūrai užtenka švaraus vandens vonelės ar smulkaus purškimo. Jei naudojate paukščiams skirtą purškiklį, laikykitės etiketės ir venkite purkšti į akis bei snapą.

Ne, aliejai ir kremai sulipdo plunksnas, jos praranda gebėjimą šildyti ir atstumti vandenį. Ant paukščio plunksnų ar odos tepkite tik tai, ką paskyrė veterinaras.

Naminiams paukščiams pasitaiko raudonųjų erkių, plunksnų utėlių, niežų erkučių, o kanarėlėms ir amadinoms – oro maišų erkių. Kokie parazitai užpuolė paukštį ir kaip juos gydyti, turėtų nustatyti veterinaras.

Įspėjamieji ženklai – neramumas, ypač naktį, dažnas kasymasis ir plunksnų valymas, pažeistos plunksnos, išblyškimas ar silpnumas. Pastebėję tokius požymius kreipkitės į veterinarą, nes panašiai gali pasireikšti ir kitos ligos.

Raudonoji erkė minta paukščių krauju naktį, o dieną slepiasi narvo, laktų ar vištidės plyšiuose. Dėl to ant paties paukščio dieną jos dažnai nesimato, nors užpuolimas gali būti stiprus.

Vakare narvą galima uždengti baltu audiniu ir ryte apžiūrėti, ar ant jo nėra smulkių raudonų ar tamsių taškelių. Taip pat verta patikrinti laktų galus, plyšius ir lizdelio kampus, ypač naktį su žibintuvėliu.

Svarbiausia – reguliariai valyti narvą ir laktas, naujus paukščius laikyti karantine ir saugoti nuo kontakto su laukiniais paukščiais. Dar verta reguliariai apžiūrėti paukštį ir narvą, kad parazitus pastebėtumėte anksti.