DUK: Sveikata paukščiams

Gritą paprastai duoda atskirame mažame indelyje, o ne sumaišytą su lesalu, kad paukštis lestų tiek, kiek reikia. Pilkite nedaug ir laikykitės pakuotės nurodymų.

Grito dalelės turi atitikti paukščio dydį: smulkiems paukšteliams, pavyzdžiui, amadinoms ar kanarėlėms, reikia smulkaus, o balandžiams ir vištoms – stambesnio. Paprastai pakuotėje nurodoma, kokiems paukščiams gritas skirtas.

Tai sutrintos austrių kriauklės – tirpus gritas, kuris tiekia kalcio. Jis dažniausiai naudojamas dedančioms vištoms, balandžiams ir kitiems veisiantiems paukščiams, duodamas atskirame inde.

Kai kuriuose narvų smėliuose yra kriauklių ar mineralų priedų, ir paukščiai jų kartais palesa. Tačiau smėlis dugnui pirmiausia skirtas kraikui, o jei paukščiui reikia grito, jį geriau duoti atskirame švariame inde.

Geriau ne: kiemo ar paplūdimio smėlyje gali būti parazitų, bakterijų, druskos ar cheminių medžiagų likučių. Saugiau naudoti paukščiams skirtą, švarų ir tinkamo dydžio gritą.

Medžio anglis tradiciškai dedama į kai kuriuos grito mišinius, tačiau ilgai ir dideliais kiekiais vartojama ji gali surišti dalį maisto medžiagų. Tokį mišinį naudokite pagal etiketę, o dėl nuolatinio vartojimo pasitarkite su veterinaru.

Gritą verta reguliariai pakeisti visą, o ne tik papildyti, nes inde kaupiasi dulkės, lukštai ir išmatos. Švarus gritas sausoje vietoje gali būti inde ilgiau nei lesalas, bet suteptą reikia išmesti.

Laisvai vaikštančios vištos dažnai pačios randa akmenėlių, tačiau žiemą, užsnigus ar laikant jas aptvare, grito verta duoti atskirame inde. Dedančioms vištoms atskirai dar duodamas kalcio šaltinis, pavyzdžiui, austrių kriauklės.

Sepijos kaulas – tai jūrinio moliusko sepijos vidinis kiautas, kuriame daug kalcio. Paukščiai jį kramto ir taip gauna kalcio bei mineralų, o kramtymas kartu padeda prižiūrėti snapą.

Sepijos kaulą dažniausiai duoda banguotosioms papūgėlėms, kanarėlėms, nimfoms, nerūžėlėms ir amadinoms. Didelėms papūgoms jis taip pat tinka, tik jos jį sukramto daug greičiau.

Sepijos kaulą tvirtinkite specialiu laikikliu ar spaustuku prie grotelių šalia laktos, kad paukštis lengvai jį pasiektų. Nekabinkite jo po laktomis ar šalia girdyklos, kur jis susiteptų ar sušlaptų.

Į paukštį atsukite minkštąją, akytą pusę, kurią jis lengvai nugrandys snapu. Kietoji pusė tvirtesnė ir paukščiui ją sunkiau kramtyti.

Sepijos kaulą keiskite, kai paukštis jį sugraužia, kai jis susitepa išmatomis ar sušlampa. Švarus kaulas narve gali būti ilgai, kol paukštis jį naudoja.

Kai kurie paukščiai nepasitiki naujais daiktais arba tiesiog nežino, ką su juo daryti. Galima šiek tiek nugramdyti paviršių, kad atsirastų trupinių, ar pakeisti kaulo vietą, o jei paukštis jo nenaudoja, pasitarti su veterinaru dėl kito kalcio šaltinio.

Paplūdimyje rastame sepijos kaule būna druskos ir gali būti teršalų, todėl jį tektų ilgai mirkyti, išvirti ir išdžiovinti. Paprasčiau ir saugiau naudoti paukščiams skirtą, švarų sepijos kaulą.

Paukščiams skirtas sepijos kaulas paprastai paruoštas naudoti ir plauti jo nereikia. Jei jis dulkėtas, galima trumpai nuskalauti ir prieš dedant į narvą visiškai išdžiovinti.

Abu yra kalcio šaltiniai, tačiau sepijos kaulas minkštesnis ir lengviau kramtomas, o mineraliniame akmenėlyje dažnai būna ir kitų mineralų, jis kietesnis. Daugelis savininkų paukščiui duoda abu, kad šis galėtų rinktis.

Dažnai taip elgiasi dedančios ar veisimuisi besiruošiančios patelės, kurioms reikia daugiau kalcio, o kiti paukščiai tiesiog mėgsta kramtyti. Jei paukštis staiga pradeda graužti kaulą daug daugiau nei įprastai, verta pasitarti su veterinaru.

Taip, didelės papūgos taip pat gali gauti kalcio iš sepijos kaulo, tik jos jį sutrupina labai greitai. Kai kurie savininkai duoda jį gabalėliais prižiūrint arba renkasi tvirtesnius mineralinius akmenis, skirtus dideliems paukščiams.

Daugeliui paukščių sepijos kaulas kartu su įvairia mityba yra pakankamas kalcio šaltinis. Dedančioms patelėms, jaunikliams ar sergantiems paukščiams veterinaras gali patarti papildomų kalcio šaltinių.