DUK: Transportavimo dėžės graužikams

Tinka įprastos jūrų kiaulytės mitybos daržovės, turinčios daug vandens, pavyzdžiui, agurkas, salotų lapai ar paprika. Duokite nedaug ir tik tokių, prie kurių ji pripratusi, kad nesutriktų virškinimas.

Geriau ne. Kelionė ir taip yra stresas, o naujas maistas gali sukelti virškinimo sutrikimų, ypač triušiams ir jūrų kiaulytėms. Pasiimkite įprasto ėdalo ir šieno tiek, kad užtektų visai kelionei ir dar keletui dienų.

Šiek tiek sumažėjęs apetitas po kelionės pasitaiko, tačiau triušiui ilgai neėsti pavojinga. Jei triušis neėda ir nesituština daugiau kaip pusę dienos arba atrodo vangus, kuo skubiau kreipkitės į veterinarą.

Ėdalą vežkitės originalioje pakuotėje ar sandariame inde, kad jis nesudrėktų ir nepakeistų kvapo. Pasiimkite šiek tiek daugiau, nei reikia, nes kelionės vietoje tokio paties ėdalo galite nerasti.

Trumpos kelionės metu tai įprasta, tačiau triušiams ir jūrų kiaulytėms išmatos turi pasirodyti netrukus po kelionės. Jei jų nėra daugiau kaip pusę dienos arba išmatos labai sumažėja, kreipkitės į veterinarą.

Girdyklą tvirtinkite iš išorės, kad snapelis būtų viduje, gyvūno galvos aukštyje, o pats indas jo nepasiektų ir neapgraužtų. Prieš kelionę patikrinkite, ar girdykla nelaša ir ar laikiklis tvirtai užsifiksavo.

Susidraugavusius triušius dažnai verta vežti kartu, nes kartu jie jaučiasi ramiau ir išvengiama problemų juos vėl suvedant. Dėžė turi būti pakankamai erdvi, kad abu galėtų gulėti neužgulę vienas kito.

Vienoje dėžėje jų vežti nepatartina, nes triušis yra stipresnis ir išsigandęs gali spirti ar sužeisti jūrų kiaulytę. Be to, šie gyvūnai bendrauja skirtingai, todėl kiekvieną geriau vežti atskiroje dėžėje.

Sirijos žiurkėnai gyvena vieni ir ankštoje dėžėje gali smarkiai susipešti, todėl kiekvieną reikia vežti atskirai. Kartu gyvenančius nykštukinius žiurkėnus kartais galima vežti kartu, bet jei tarp jų būna nesutarimų, saugiau atskirai.

Taip, kartu gyvenančios žiurkės kelionėje paprastai jaučiasi ramiau, kai yra drauge. Dėžė turi būti pakankamai didelė visai grupei, o karštu oru vietos turi būti daugiau, kad jos neperkaistų susiglaudusios.

Nepažįstamus gyvūnus vežkite atskirose dėžėse, net jei planuojate juos laikyti kartu. Ankštoje dėžėje susipažinimas dažnai baigiasi muštynėmis, todėl juos suveskite tik namuose, neutralioje teritorijoje ir prižiūrėdami.

Be būtinybės geriau nevežti, nes stresas gali pakenkti tiek patelei, tiek jaunikliams. Jei kelionė neišvengiama, pavyzdžiui, pas veterinarą, pasitarkite su juo, kaip saugiausia gyvūnus pervežti.

Jauni graužikai ir triušiukai greitai praranda šilumą, todėl vežkite juos nedidelėje, šiltoje dėžėje su daug šieno ar pakratų. Paprašykite veisėjo šiek tiek įprasto ėdalo ir pakratų, kad pirmosiomis dienomis nereikėtų keisti mitybos.

Kartu keliaudami ir patirdami stresą, susidraugavę triušiai paprastai dar labiau susiartina. Jei vienas triušis vežamas atskirai, grįžęs jis gali kvepėti klinika, todėl kartais juos tenka iš naujo pratinti vienas prie kito.

Stresą rodo sustingimas, greitas kvėpavimas, išplėstos akys, bandymas pabėgti, graužimas grotelių, cypimas ar trypimas. Kai kurie gyvūnai, priešingai, tampa visai nejudrūs, todėl stebėkite ir kvėpavimą, ir laikyseną.

Iš anksto pripratinkite gyvūną prie dėžės, įdėkite į ją pažįstamų pakratų ir šieno, pridenkite dalį dėžės ir neškite ją ramiai. Važiuokite švelniai, palaikykite tylą ir tinkamą temperatūrą, o kelionę darykite kuo trumpesnę.

Raminamųjų be veterinaro paskyrimo duoti negalima, nes graužikams ir triušiams jie gali būti pavojingi. Jei gyvūnas kelionėse labai nerimauja, pasitarkite su veterinaru apie galimybes ir kaip geriau pasiruošti kelionei.

Triušis yra grobis, todėl išsigandęs dažnai sustingsta, tikėdamasis likti nepastebėtas. Tai nereiškia, kad jam viskas gerai, todėl pridenkite dėžę, palaikykite ramybę ir stebėkite, ar jis normaliai kvėpuoja.

Garsus cypimas kelionėje dažniausiai reiškia baimę ar nepatogumą, pavyzdžiui, kai dėžė sūpuojasi ar per šviesu. Daugiau šieno slėptis, pridengta dėžė ir draugas šalia dažnai padeda jai nurimti.

Taip, stresas gali sulėtinti triušio žarnyno veiklą, todėl po kelionės svarbu stebėti, ar jis ėda šieną ir tuštinasi. Kad rizika būtų mažesnė, kelionės metu ir po jos duokite daug šieno ir įprastą maistą.