DUK: Ratukai graužikams

Graužimas yra natūralus elgesys, o sienelių graužimas gali rodyti nuobodulį arba norą ištrūkti. Duokite daugiau graužimo daiktų ir slėptuvių, o plastikines sieneles, kurias gyvūnas aktyviai graužia, verta pakeisti metalinėmis.

Žiurkėnai yra smalsūs ir mėgsta laipioti, todėl kampai ir tinklinės sienelės jiems tampa laiptais. Rinkitės lygias, aukštesnes sieneles, prie jų nestatykite daiktų, nuo kurių būtų galima peršokti, ir nepalikite gyvūno be priežiūros.

Nerekomenduojama, nes skirtingų rūšių gyvūnai bendrauja skirtingai ir gali vienas kitą sužeisti ar perduoti ligas. Pavyzdžiui, triušis gali netyčia sužaloti jūrų kiaulytę, todėl kiekvienai rūšiai geriau skirti atskirą laiką aptvare.

Tik jei plėšrūnas neturi prieigos prie kambario arba aptvaras turi tvirtą stogą, ir visada prižiūrint. Net ramaus šuns ar katės buvimas šalia gali sukelti graužikui didelį stresą.

Šinšilos labai gerai šokinėja ir gali peršokti žemą aptvarą, todėl joms tinka tik aukštas, uždengtas aptvaras arba visiškai saugus kambarys. Bėgiojimui rinkitės vėsų laiką ir pašalinkite viską, ką šinšila galėtų graužti.

Degu yra judrūs, gerai šokinėja ir viską graužia, todėl jiems tinka aukštas metalinis ar ištisinių sienelių aptvaras, o geriausia – saugus kambarys. Įrenkite slėptuvių ir laipiojimo vietų bei visą laiką juos prižiūrėkite.

Paslėpkite ar uždenkite elektros laidus, uždarykite tarpus už baldų, pašalinkite nuodingus kambarinius augalus ir smulkius daiktus. Uždarykite langus bei duris ir patikrinkite, ar nėra angų, pro kurias gyvūnas galėtų pabėgti.

Graužikai instinktyviai graužia viską, kas pakliūva, įskaitant laidus, todėl gali patirti elektros smūgį ar nudegimų. Bėgiojimo zonoje laidus pakelkite, paslėpkite apsauginiuose kanaluose arba atjunkite.

Taip, žiurkės yra protingos ir aktyvios, todėl joms rekomenduojamas kasdienis laikas saugiame kambaryje ar aptvare. Laisvas bėgiojimas, žaidimai ir bendravimas su šeimininku žiurkėms dažnai svarbesni už bet kokį ratą.

Lengviausia gyvūną įvilioti į tunelį, transportavimo dėžutę ar namelį su skanėstu, o ne gaudyti rankomis. Reguliariai kartojamas toks ritualas padeda gyvūnui išmokti grįžti savaime.

Uždarykite kambario duris, kad jis nepatektų toliau, ir ant grindų prie sienų palikite maisto bei vandens. Žiurkėnai aktyvūs naktį, todėl dažnai pasirodo sutemus, o jį galima įvilioti į dėžę ar kibirą su kraiku ir maistu.

Žiurkėms, pelėms, degu ir šinšiloms laipiojimas yra labai svarbi judėjimo dalis, todėl kopėtėlės, lentynėlės ir virvės praturtina narvelį. Žiurkėnams ir jūrų kiaulytėms aukštis pavojingesnis, todėl jiems tinka žemos rampos ir platformos.

Žiurkėnai prastai mato ir lengvai nukrinta, todėl aukščio skirtumas tarp lygių neturėtų viršyti maždaug 20–25 cm. Po aukštesnėmis platformomis pakloti storą kraiko sluoksnį, kad nukritus smūgis būtų minkštesnis.

Jūrų kiaulytės nelaipioja, tačiau žema, nestati rampa su šonais ir neslystančiu paviršiumi į antrą aukštą joms gali būti įdomi. Jei rampa per stati ar slidi, gyvūnas gali nukristi ir susižeisti.

Pro tarpus tarp laiptelių gali prasmukti ir įstrigti koja, ypač mažiems gyvūnams. Saugesnės ištisinės rampos su skersinėmis juostelėmis ar laipteliai su mažais tarpais.

Taip, žiurkės mėgsta laipioti virvėmis ir ilsėtis hamakuose, todėl tai gera mankšta ir užimtumas. Virvės turi būti iš natūralių pluoštų, o nusidėvėjusias, su atsilaisvinusiais siūlais, reikia pakeisti, kad gyvūnas neįsipainiotų.

Šinšilai reikia aukšto narvelio su keliomis lentynomis šokinėjimui, tinkamo dydžio rato ir kasdienio prižiūrimo laiko saugiame kambaryje. Šinšilos aktyviausios vakare, todėl bėgiojimą geriau planuoti tuo metu.

Dažniausiai rekomenduojamas metalinis ratas ištisiniu paviršiumi, nes šinšilos aktyviai graužia ir plastiką gali greitai sugadinti ar prarijus jo gabalėlių susirgti. Svarbu, kad metalas būtų be aštrių kraštų ir ratas tvirtai stovėtų.

Taip, šinšilos labai jautrios karščiui, todėl šiltoje patalpoje intensyvus bėgimas gali joms pakenkti. Narvelis turi stovėti vėsioje vietoje, o karštomis dienomis šinšilos aktyvumą ir patalpos temperatūrą reikia ypač stebėti.

Taip, degu uodegos oda yra jautri ir, sugriebta ar prispausta, gali nusmukti. Todėl degu tinka tik ištisiniai, iš vienos pusės tvirtinami ratai be tarpų, o niekada negalima jų kelti už uodegos.