DUK: Sveikata žuvims

Padeda tinklas virš tvenkinio, statūs ar gilesni kraštai, slėptuvės po vandeniu, pavyzdžiui, vamzdžiai ar tankūs augalai. Plėšrūnų užpultos žuvys dažnai lieka su žaizdomis, todėl jas verta stebėti, ar žaizdos neužsikrečia.

Krevetės labai jautrios variui, kai kuriems vaistams ir priemonėms, staigiems vandens parametrų pokyčiams ir prastai vandens kokybei. Dažna priežastis yra per greitas pratinimas prie naujo vandens ar dideli vandens keitimai. Patikrinkite vandenį ir peržiūrėkite naudotas priemones.

Nėrimosi sunkumai dažnai siejami su netinkamu vandens kietumu ir mineralų kiekiu arba staigiais parametrų pokyčiais. Stabilus, rūšiai tinkamas vanduo ir saikingi keitimai padeda krevetėms sėkmingai išsinerti. Jei krevetės nuolat žūsta neriantis, pasitarkite su patyrusiu augintoju.

Sraigėms kiautui reikia kalcio, todėl labai minkštame ar rūgščiame vandenyje kiautai plonėja, ant jų atsiranda duobučių ar baltų dėmių. Padeda vidutinio kietumo vanduo ir pakankamai kalcio turintis maistas.

Jūrinės žuvys dažnai jautresnės vandens pokyčiams ir transportavimui, o daugelis jų sugautos gamtoje, todėl karantinas joms ypač svarbus. Be to, daugelis vaistų kenkia koralams ir bestuburiams, todėl gydymui dažniausiai reikalingas atskiras akvariumas.

Dažniausiai ne. Daugelis jūrinių žuvų vaistų, ypač turinčių vario, kenkia koralams, krevetėms ir kitiems bestuburiams. Todėl žuvys paprastai gydomos atskirame akvariume, o prieš naudojant bet kokią priemonę reikia perskaityti etiketę.

Vandeniui garuojant druskingumas didėja, o papildžius per daug gėlo vandens staiga mažėja. Tokie svyravimai jūrinėms žuvims ir bestuburiams kelia stresą. Druskingumą reguliariai matuokite ir išgaravusį vandenį papildykite dažnai mažais kiekiais.

Dažnai taip. Veislės su apvaliu kūnu, ilgais šydiniais pelekais ar išsiplėtusiomis akimis lėčiau plaukioja, joms dažniau sutrinka plaukimo pūslė, o pelekai ir akys lengviau sužeidžiami. Joms ypač svarbu švarus vanduo, silpna srovė ir lygios dekoracijos.

Senoms žuvims ypač svarbus stabilus vanduo, lengvai suėdamas maistas ir mažiau konkurencijos su greitesniais kaimynais. Jos gali būti lėtesnės ir blyškesnės. Stebėkite, ar jos gauna maisto, ir nepainiokite staigių ligos požymių su senatve.

Mailiui reikia labai švaraus vandens, todėl dažnai keičiami nedideli vandens kiekiai, o nesuėstas maistas pašalinamas. Šerkite tinkamo dydžio smulkiu pašaru dažnai ir mažomis porcijomis, ir neperpildykite auginimo akvariumo.

Taip, nerštas išsekina žuvis, o patinai neretai persekioja pateles ir jas sužeidžia. Po neršto žuvims reikia ramybės, gero maisto ir švaraus vandens, o išsekusią ar sužeistą žuvį verta trumpam atskirti.

Kiekvienam akvariumui naudokite atskirus tinklelius, sifonus ir kibirus, nepilkite vandens iš vieno akvariumo į kitą ir tarp darbų nusiplaukite rankas. Pirmiausia prižiūrėkite sveiką akvariumą, o karantininį ar ligoninės palikite pabaigai.

Jei akvariumą reikia visiškai išvalyti, išpilkite vandenį, išplaukite akvariumą ir įrangą, dezinfekuokite akvariumams tinkama priemone pagal etiketę, labai gerai išskalaukite ir išdžiovinkite. Kai kurios ligos atsparios, todėl dėl dezinfekcijos verta pasitarti su veterinarijos gydytoju.

UV sterilizatorius sumažina vandenyje laisvai plaukiojančių mikroorganizmų ir dumblių kiekį, tačiau nepaveikia ligų sukėlėjų ant žuvų ar grunte. Jis gali būti naudinga papildoma priemonė, bet neatstoja karantino, gero vandens ir gydymo.

Nugaišusi žuvis greitai pradeda pūti ir didina amoniako kiekį vandenyje, o jei ji sirgo užkrečiama liga, kitos žuvys ją ėsdamos gali užsikrėsti. Todėl nugaišusią žuvį svarbu pastebėti ir išimti kuo greičiau.

Nedelsdami išimkite ją tinkleliu, patikrinkite vandens parametrus ir temperatūrą, apžiūrėkite kitas žuvis. Jei vanduo prastas, pakeiskite dalį jo. Jei žuvys gaišta viena po kitos ar matosi ligos požymių, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Kai kurios žuvys ilsisi gulėdamos ant dugno, šonu ar įsispraudusios tarp augalų. Stebėkite, ar juda žiaunos, ir lengvai pajudinkite vandenį šalia: gyva žuvis paprastai sureaguoja. Jei abejojate, palaukite kelias minutes ir stebėkite.

Nugaišusią žuvį suvyniokite ir išmeskite su mišriomis atliekomis arba užkaskite pakankamai giliai toliau nuo vandens telkinių. Į kanalizaciją ar gamtinius vandenis jos nemeskite, kad neišplistų ligų sukėlėjai. Jei norima išsiaiškinti mirties priežastį, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Akvariumo žuvys gali pernešti ligas ir parazitus vietinėms žuvims, o kai kurios rūšys tampa invazinėmis ir kenkia gamtai. Daugelis jų gamtoje ir pačios žūsta. Jei negalite toliau laikyti žuvų, pasiūlykite jas kitiems akvariumininkams ar parduotuvei.

Kreipkitės į veterinarijos gydytoją, kuris gali įvertinti būklę ir, jei reikia, humaniškai užmigdyti žuvį. Nebandykite to daryti nuleisdami žuvį į kanalizaciją ar kitais būdais, kurie sukelia ilgas kančias.