DUK: Sveikata žuvims

Daugelis gėlavandenių augalų druskai jautrūs, todėl ilgesnis druskos naudojimas gali sukelti lapų nykimą ar augalų žūtį. Jei druska reikalinga, ją dažniau naudoja atskirame ligoninės akvariume be augalų.

Druska neišgaruoja, todėl ji iš akvariumo pašalinama tik keičiant vandenį. Papildydami išgaravusį vandenį druskos nedėkite, o po gydymo atlikite kelis dalinius vandens keitimus nesūdytu vandeniu, kad druskos kiekis mažėtų palaipsniui.

Ne. Druska kartais naudojama kaip pagalbinė priemonė, tačiau ji neišgydo daugelio ligų ir gali kenkti jautrioms rūšims. Jei žuvys serga, kreipkitės į veterinarijos gydytoją, kuris patars, ar druska tinka ir ar reikia kitų priemonių.

Tai trumpos procedūros, kai žuvis trumpam perkeliama į stipresnės koncentracijos druskos tirpalą. Netinkamai atlikta procedūra žuviai gali būti labai pavojinga, todėl ją atlikti verta tik veterinarijos gydytojui nurodžius ir paaiškinus, kaip tai daryti.

Druską pirmiausia ištirpinkite atskirame inde su akvariumo vandeniu ir tik tada palaipsniui supilkite į akvariumą, toliau nuo žuvų. Nepilkite sausos druskos tiesiai į akvariumą, nes neištirpę kristalai ant dugno gali dirginti dugnines žuvis. Kiekį rinkitės pagal etiketę ar specialisto nurodymą.

Tvenkinių žuvų laikytojai druską kartais naudoja kaip pagalbinę priemonę, tačiau ji kenkia daugeliui tvenkinio augalų ir neišgaruoja, todėl kaupiasi. Ar ir kaip ją naudoti, verta pasitarti su veterinarijos gydytoju, o ne pilti nuolat.

Daugumai populiarių gyvavedžių žuvų, kaip gupijos ar plekštės, druska nebūtina: joms paprastai pakanka švaraus, vidutiniškai kieto vandens. Druska nuolat naudojama tik toms rūšims, kurios gamtoje gyvena sūrokame vandenyje.

Laikykite ją sandariai uždarytą sausoje vietoje, kad nesugertų drėgmės ir nesulimptų, ir aiškiai pažymėtą, kad niekas nesupainiotų jos su kitomis priemonėmis ar maisto druska. Laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Svarbiausia: stabilus ir švarus vanduo, reguliarūs daliniai keitimai, saikingas ir įvairus šėrimas, neperpildytas akvariumas, suderinamos rūšys ir naujų žuvų karantinas. Kasdien stebėdami žuvis pastebėsite problemas anksčiau, kol jos dar nedidelės.

Dažniausios streso priežastys yra prasta ar nestabili vandens kokybė, netinkama temperatūra, agresyvūs kaimynai, perpildymas, slėptuvių trūkumas, per maža būrio žuvų grupė, staigūs garsai ir dažnas trukdymas. Ilgalaikis stresas silpnina imunitetą ir skatina ligas.

Nesuderinamos rūšys gali kandžioti viena kitai pelekus, persekioti ar neleisti ėsti, o skirtingi temperatūros ir vandens poreikiai reiškia, kad bent vienai rūšiai sąlygos netinka. Prieš įsigydami naujų žuvų pasitikslinkite, ar jos tinka jūsų akvariumo gyventojams.

Būrio žuvys, pavyzdžiui, daugelis tetrų ar danijų, gamtoje gyvena dideliais būriais ir vienos ar mažoje grupėje jaučiasi nesaugiai. Dėl to jos patiria stresą, slepiasi, blyškėja ir lengviau suserga, todėl laikykite jas rūšiai rekomenduojamo dydžio grupėje.

Slėptuvės, akmenys, mediena ir tankūs augalai leidžia žuvims pasislėpti, pailsėti ir išvengti agresyvesnių kaimynų. Jaučiantis saugiai žuvys mažiau stresuoja, ryškiau nusidažo ir dažnai elgiasi drąsiau.

Taip. Akvariumas prie durų, garsiakalbių, televizoriaus ar vaikščiojimo vietos dažnai trikdomas, o prie lango ar radiatoriaus svyruoja temperatūra. Ramesnė vieta toliau nuo šilumos šaltinių ir tiesioginės saulės žuvims kelia mažiau streso.

Taip, smūgiai į stiklą sklinda vandeniu ir žuvis gąsdina, o dažnai kartojamas beldimas joms kelia nuolatinį stresą. Paaiškinkite vaikams ir svečiams, kad žuvis geriau stebėti ramiai, nelietant akvariumo.

Žuvims reikia pastovaus dienos ir nakties ritmo bei tamsaus laiko poilsiui. Nuolat įjungta ar atsitiktinai junginėjama šviesa kelia stresą. Laikmatis padeda išlaikyti vienodą režimą kiekvieną dieną.

Persekiojamos žuvys patiria nuolatinį stresą, o kandžiojimo žaizdos ir apiplėšyti pelekai tampa vartais infekcijoms. Todėl agresija akvariume yra ne tik elgsenos, bet ir sveikatos problema, kurią verta spręsti kuo anksčiau.

Pabandykite perstatyti dekoracijas, kad suirtų teritorijos, pridėkite slėptuvių ir regėjimo barjerų iš augalų ar akmenų. Jei tai nepadeda, agresyvią ar persekiojamą žuvį teks atskirti. Pasitikslinkite, ar rūšys apskritai tinka laikyti kartu.

Sužeistai žuviai svarbiausia labai švarus ir stabilus vanduo bei ramybė, todėl prireikus ją galima perkelti į atskirą akvariumą. Stebėkite žaizdą, ar ji neapauga apnašomis ir nedidėja. Jei žaizda gili ar blogėja, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Taip, ypač žuvys su ilgais pelekais ir šydiniais uodegomis. Prieš dedant dekoraciją perbraukite ją ranka ar plonu audiniu: jei audinys užsikabina, kraštas gali sužeisti pelekus. Aštrius kraštus nušlifuokite arba rinkitės lygias dekoracijas.