DUK: Sveikata žuvims

Drumstos ar išsprogusios akys dažnai siejamos su prasta vandens kokybe, sužeidimu arba infekcija. Kai kurioms veislėms, pavyzdžiui, kai kurioms auksinėms žuvelėms, išsprogusios akys yra natūralu. Jei pokytis atsirado staiga, patikrinkite vandenį ir pasitarkite su specialistu.

Pusiausvyros sutrikimai dažnai susiję su plaukimo pūsle, ypač auksinėms žuvelėms, ir gali kilti dėl šėrimo, vandens kokybės ar ligos. Patikrinkite vandenį, peržiūrėkite šėrimą, o jei būklė per dieną ar dvi nepagerėja, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Žuvys natūraliai blyškėja naktį, išsigandusios ar persikėlusios į naują akvariumą. Jei spalva išlieka išblukusi ilgiau, priežastis gali būti stresas, prastas vanduo, netinkamas maistas ar liga. Patikrinkite vandenį ir stebėkite, ar neatsiranda kitų požymių.

Žuvis gali nustoti ėsti dėl streso, per žemos temperatūros, prasto vandens, netinkamo maisto ar ligos. Pirmiausia patikrinkite vandens parametrus ir temperatūrą, pabandykite kitokį maistą. Jei žuvis neėda kelias dienas ir atsiranda kitų požymių, kreipkitės į specialistą.

Dažnas kvėpavimas rodo, kad žuviai trūksta deguonies arba pažeistos žiaunos, pavyzdžiui, dėl amoniako, nitritų, per aukštos temperatūros ar parazitų. Patikrinkite vandenį ir sustiprinkite aeraciją. Jei tai nepadeda, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Ilgos, baltos ir gleivėtos išmatos gali rodyti virškinimo sutrikimą ar vidaus parazitus, tačiau tokios pat būna ir ilgiau neėdusios žuvies. Stebėkite, ar žuvis ėda ir nesuliesėja. Jei požymis išlieka, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Kai kurios rūšys natūraliai šokinėja, tačiau dažnas šokinėjimas gali rodyti prastą vandenį, stresą ar kitų žuvų persekiojimą. Patikrinkite vandens parametrus ir suderinamumą, o akvariumą uždenkite dangčiu, kad žuvys neiššoktų.

Staigus chaotiškas plaukiojimas gali rodyti toksiškas medžiagas vandenyje, pavyzdžiui, chlorą po vandens keitimo be kondicionieriaus, temperatūros šuolį ar staigų parametrų pokytį. Nedelsdami patikrinkite vandenį ir, jei reikia, pakeiskite dalį tinkamai paruoštu vandeniu.

Kai kurios rūšys iš prigimties drovios ar aktyvios naktį. Jei įprastai drąsi žuvis ima nuolat slėptis, priežastis gali būti kitų žuvų agresija, per mažas būrys, per ryški šviesa, slėptuvių trūkumas ar liga. Stebėkite elgseną ir patikrinkite vandenį.

Raudonos dėmės, dryželiai ar paraudusios žiaunos ir pelekų pamatai gali rodyti dirginimą dėl amoniako ar nitritų arba infekciją. Nedelsdami patikrinkite vandenį ir pakeiskite dalį jo. Jei paraudimas neišnyksta ar plinta, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Kai žuvis apsitraukia pilkšva ar melsva gleivių plėvele, tai rodo, kad jos oda dirginama: priežastis gali būti prastas vanduo, staigus parametrų pokytis ar parazitai. Patikrinkite vandenį ir kreipkitės į specialistą, nes tokia būklė gali greitai blogėti.

Senstančios žuvys pamažu lėtėja, gali šiek tiek išblukti ir mažiau ėsti, tačiau tai vyksta palaipsniui per ilgą laiką. Staigūs pokyčiai, dėmės, apnašos, žaizdos ar kvėpavimo sutrikimai nėra senatvės požymiai, todėl tada verta patikrinti vandenį ir pasitarti su specialistu.

Vanduo žuvims yra ir oras, ir namai, todėl prasta jo kokybė nuolat kelia stresą ir silpnina imunitetą. Daugelis žuvų ligų prasideda būtent nuo netinkamo vandens, todėl reguliarūs testai ir vandens keitimai yra svarbiausia prevencija.

Amoniakas susidaro iš žuvų atliekų ir pūvančio maisto ir net nedideliais kiekiais pažeidžia žuvų žiaunas ir odą. Jo dažniausiai padaugėja naujame akvariume, kai yra per daug žuvų, peršeriama ar sutrinka filtro veikimas.

Nitritai yra tarpinis amoniako skaidymo produktas ir trukdo žuvų kraujui pernešti deguonį, todėl žuvys gali dusti net deguonies turtingame vandenyje. Jų dažniausiai būna naujuose akvariumuose arba po per kruopštaus filtro valymo.

Nitratai daug mažiau toksiški nei amoniakas ir nitritai, tačiau ilgainiui susikaupę dideli jų kiekiai kelia žuvims stresą, silpnina imunitetą ir skatina dumblius. Juos palaikyti žemus padeda reguliarūs vandens keitimai, gyvi augalai ir saikingas šėrimas.

Pakeiskite dalį vandens kondicionieriumi apdorotu vandeniu, kelias dienas šerkite mažiau ar visai nešerkite ir patikrinkite, ar veikia filtras. Pakartokite testą kitą dieną ir, jei reikia, keitimą kartokite, kol rodmenys nukris. Ieškokite priežasties: nugaišusios žuvies, per gausaus šėrimo ar per daug žuvų.

Taip vadinama situacija, kai į naują, dar nenusistovėjusį akvariumą įleidžiama per daug žuvų, o filtre dar nėra pakankamai bakterijų. Tada kaupiasi amoniakas ir nitritai, žuvys serga ar gaišta. Išvengti padeda akvariumo paleidimas iš anksto ir palaipsnis žuvų įleidimas.

Daugelis žuvų prisitaiko prie gana plataus pH intervalo, tačiau staigūs pH pokyčiai joms kelia didelį stresą. Todėl stabilumas paprastai svarbesnis už tikslų skaičių. pH taip pat lemia, kiek amoniako vandenyje yra pačios toksiškiausios formos.

Dažniausiai ne. pH keičiančios priemonės sukelia staigius svyravimus, kurie žuvims pavojingesni nei pastovus, šiek tiek neidealus pH. Paprastai paprasčiau rinktis žuvis, kurioms tinka jūsų vanduo, o jei keisti būtina, tai daryti palaipsniui ir pasitarus su patyrusiu akvariumininku.