DUK: Sveikata žuvims

Sveika žuvis aktyvi, plaukioja tolygiai, pelekai išskleisti ir nesuplyšę, spalva ryški, akys skaidrios, kūnas be dėmių, apnašų ir žaizdų. Paprašykite parodyti, kaip žuvys ėda, ir apžiūrėkite visą akvariumą, ne tik išsirinktą žuvį.

Geriau ne. Jei tame pačiame akvariume ar sistemoje yra nugaišusių ar akivaizdžiai sergančių žuvų, net sveikai atrodančios gali būti užsikrėtusios. Saugiau palaukti kelias dienas arba rinktis žuvis iš kito akvariumo.

Vežkite žuvis kuo greičiau, maišelį laikykite tamsoje, termokrepšyje ar dėžėje, kad vanduo per daug neatvėstų ar neįkaistų. Nepalikite maišelio saulėje ar šaltame automobilyje ir nepurtykite jo, nes tai žuvims kelia stresą.

Pirmiausia maišelį su žuvimi apie ketvirtį valandos paplukdykite akvariume, kad susilygintų temperatūra. Tada kelis kartus po truputį įpilkite akvariumo vandens į maišelį, kad žuvis palaipsniui priprastų prie naujų parametrų, ir tik tada perkelkite ją tinkleliu.

Tai būdas, kai žuvis su maišelio vandeniu perkeliama į švarų indą, o į jį plona žarnele lėtai, po lašą, leidžiama akvariumo vandens. Taip vanduo pasikeičia labai palaipsniui, todėl šis būdas dažnai naudojamas jautrioms žuvims ir krevetėms.

Geriau ne. Parduotuvės vandenyje gali būti ligų sukėlėjų, sraigių ar susikaupusio amoniako. Žuvį į akvariumą perkelkite tinkleliu ar atsargiai išpilkite per tinklelį, o maišelio vandenį išpilkite.

Persikraustymas ir nauja aplinka žuvims kelia stresą, todėl pirmas dienas jos dažnai slepiasi ir mažai ėda. Paprastai per kelias dienas tai praeina. Jei žuvis ilgai neėda, sunkiai kvėpuoja ar atsiranda kitų požymių, patikrinkite vandenį ir pasitarkite su specialistu.

Dažnai patariama pirmąsias kelias valandas palikti akvariumą pritemdytą. Ramesnėje aplinkoje naujos žuvys greičiau apsipranta, o senbuviai rečiau jas puola. Šerti pradėkite kitą dieną, mažais kiekiais.

Dažniausios priežastys: dar nenusistovėjęs akvariumas, kuriame kaupiasi amoniakas ir nitritai, transportavimo stresas, staigus vandens pokytis ar jau parsivežta liga. Vandens testai padeda išsiaiškinti, ar problema ne vandenyje, o dėl ligų verta kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Nedelsdami išimkite nugaišusią žuvį, patikrinkite vandens parametrus ir atidžiai stebėkite kitas žuvis. Apie tai verta pranešti pardavėjui, o jei požymių atsiranda ir kitoms žuvims, kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Dažniausiai pirmiausia pasikeičia elgsena: žuvis mažiau ėda, slepiasi, laikosi atokiau nuo kitų, suglaudžia pelekus, pakinta spalva ar kvėpavimas. Pastebėjus tokius pokyčius pirmiausia verta patikrinti vandenį, o jei požymiai išlieka, kreiptis į specialistą.

Kai kurioms rūšims, pavyzdžiui, dugninėms žuvims, gulėti ant dugno natūralu. Jei įprastai aktyvi žuvis ilgai guli ant dugno, tai gali rodyti prastą vandens kokybę, netinkamą temperatūrą, stresą ar ligą. Patikrinkite vandenį ir, jei būklė negerėja, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Dažniausiai tai rodo deguonies trūkumą, per aukštą temperatūrą arba amoniako ar nitritų perteklių, kuris pažeidžia žiaunas. Nedelsdami patikrinkite vandenį, sustiprinkite aeraciją ir pakeiskite dalį vandens. Jei tai nepadeda, gali būti žiaunų liga, dėl kurios reikia specialisto.

Retkarčiais pasitrynusi žuvis dažniausiai sveika, tačiau dažnas trynimasis rodo, kad kažkas dirgina odą ar žiaunas: tai gali būti prastas vanduo arba parazitai. Patikrinkite vandens parametrus, o jei trynimasis tęsiasi ar atsiranda dėmių, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Smulkios baltos dėmelės, primenančios druskos grūdelius, dažnai siejamos su parazitine liga, tačiau panašiai gali atrodyti ir kiti dalykai, pavyzdžiui, kai kurių žuvų neršto gumbeliai. Kad būtų parinktas tinkamas gydymas, priežastį verta patvirtinti su veterinarijos gydytoju.

Baltos ar pilkšvos, į vatą panašios apnašos dažniausiai rodo infekciją, kuri neretai išsivysto ant sužalotos vietos ar susilpnėjusiai žuviai. Atskirkite žuvį, patikrinkite vandenį ir kreipkitės į veterinarijos gydytoją dėl tinkamo gydymo.

Suplyšusius pelekus dažnai sukelia kitų žuvų apkandžiojimas arba aštrios dekoracijos, o apirę, tarsi suėsti kraštai gali rodyti infekciją, kuriai palanki prasta vandens kokybė. Stebėkite žuvų elgseną, patikrinkite vandenį, o jei pelekai toliau nyksta, kreipkitės į specialistą.

Suglausti pelekai yra dažnas bendras streso ar negalavimo požymis. Jį gali sukelti prastas vanduo, netinkama temperatūra, agresyvūs kaimynai ar liga. Pirmiausia patikrinkite vandens parametrus ir temperatūrą, o jei būklė negerėja, kreipkitės į specialistą.

Išsipūtusį pilvą gali lemti persišėrimas, ikrai patelėje arba vidaus liga. Jei žuvis kitaip elgiasi normaliai, verta kelias dienas šerti saikingai ir stebėti. Jei pilvas toliau pučiasi, žuvis nustoja ėsti ar pasišiaušia žvynai, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Kai žvynai atsistoja ir žuvis atrodo kaip kankorėžis, tai dažniausiai rodo sunkią vidaus organų būklę, dėl kurios kūne kaupiasi skystis. Tai rimtas požymis: atskirkite žuvį, patikrinkite vandenį ir kuo greičiau kreipkitės į veterinarijos gydytoją.