DUK: Maistas žuvims

Vabzdžių, pavyzdžiui, juodosios karių musės lervų, miltai yra baltymingas ingredientas, o vabzdžius daugelis žuvų gamtoje ėda natūraliai. Tokie pašarai gali tikti visaėdėms ir plėšrioms žuvims, jei yra subalansuoti.

Kai kuriuose pašaruose yra naudingųjų bakterijų ar mielių, kurios palaiko žuvų virškinimą. Jie nėra būtini, tačiau gali būti naudingi jautresnėms rūšims ar jaunikliams.

Skendimo greitis priklauso nuo pašaro tankio, riebalų kiekio ir gamybos būdo: ekstruduotos granulės dažnai plūduriuoja, o presuotos tabletės greitai grimzta. Gamintojai paprastai nurodo, ar pašaras plūduriuojantis, lėtai ar greitai skęstantis.

Augaliniai ingredientai žuvų pašare naudojami kaip rišiklis ir energijos šaltinis, o žolėdėms bei visaėdėms rūšims jie tinka. Plėšrioms žuvims labiau tinka pašaras, kuriame pirmoje vietoje yra gyvūniniai baltymai.

Vitaminas C svarbus žuvų imunitetui ir audinių gijimui, tačiau ore ir šviesoje jis greitai suyra. Todėl gamintojai dažnai naudoja stabilizuotą jo formą, o atidarytą pašarą verta sunaudoti per kelis mėnesius.

Dirbtiniai dažikliai nuspalvina patį pašarą, bet žuvims jie nebūtini. Daugelis akvariumininkų renkasi pašarus su natūraliais pigmentais, pavyzdžiui, spirulina ar paprika, tačiau svarbiausia – visa sudėtis ir tinkamumas rūšiai.

Pirmiausia patikrinkite vandens temperatūrą ir parametrus, nes prasta vandens kokybė dažniausiai mažina apetitą. Įvertinkite, ar žuvų netrikdo agresyvūs kaimynai ir ar pašaras tinka jų burnai, o jei žuvis ilgai atsisako maisto ir elgiasi neįprastai, pasitarkite su žuvis išmanančiu veterinaru.

Žuvys dažnai išspjauna per didelį ar per kietą gabalėlį, kad jį suminkštintų, ir vėl praryja. Jei pašaras nuolat išspjaunamas, pabandykite smulkesnes granules ar kitą pašaro tipą, o ilgai trunkantis apetito praradimas gali rodyti ligą.

Naują pašarą maišykite su senuoju ir per 1–2 savaites palaipsniui didinkite jo dalį. Išrankias žuvis sudominti padeda truputis šaldyto maisto arba alkanesnė diena prieš naują pašarą.

Dažniausia priežastis – per didelis pašaro kiekis arba labai smulkus, greitai suyrantis pašaras. Sumažinkite porcijas, šalinkite likučius, o šaldytą maistą prieš duodami perkoškite.

Šiek tiek apvalesnis pilvas po šėrimo yra normalu, tačiau nuolat išsipūtęs pilvas gali rodyti persivalgymą, vidurių užkietėjimą ar ligą. Pabandykite kelias dienas šerti mažiau, o jei būklė negerėja ar atsiranda kitų požymių, kreipkitės į veterinarą.

Puošniųjų auksinių žuvelių plaukimo sutrikimai neretai siejami su mityba, pavyzdžiui, oro prarijimu ar sausu, išbrinkstančiu pašaru. Pereikite prie skęstančio ar pamirkyto pašaro, pridėkite daržovių, o jei problema kartojasi, pasitarkite su veterinaru.

Ilgos, baltos ar permatomos išmatos gali rodyti, kad žuvis kurį laiką neėdė, virškinimo sutrikimą ar parazitus. Jei taip tęsiasi kelias dienas ir žuvis blogai ėda, pasitarkite su žuvis išmanančiu veterinaru.

Kai kurios žuvys, pavyzdžiui, auksinės žuvelės, kai kurie ūsoriai ar Malavio cichlidos, natūraliai ėda augalus. Joms padeda daugiau augalinio maisto, pavyzdžiui, blanširuotų daržovių, o akvariumui verta rinktis kietalapius augalus, tokius kaip anubijai.

Ką tik įleistos žuvys dažnai kelias dienas mažai ėda, nes patiria stresą ir pripranta prie naujos aplinkos ar nepažįstamo pašaro. Duokite nedaug, šalinkite likučius ir pabandykite pašarą, kurį žuvys ėdė anksčiau, ar truputį šaldyto maisto.

Žuvys užspringsta retai, bet per stambus ar kietas gabalėlis gali įstrigti burnoje ar sukelti virškinimo problemų. Rinkitės žuvų dydžiui tinkamas granules, o stambų sausą maistą prieš duodami pamirkykite.

Pats pašaras dumblių nesukelia, bet jo perteklius į vandenį išskiria fosfatų ir nitratų, kuriais minta dumbliai. Saikingas šėrimas ir reguliarūs vandens keitimai yra vienos svarbiausių dumblių prevencijos priemonių.

Gaidžiai gali būti išrankūs, ypač jei anksčiau buvo šeriami gyvu ar šaldytu maistu. Pabandykite mažesnes ar kitokias granules, pamirkykite jas ir patikrinkite, ar vanduo pakankamai šiltas, nes vėsiame vandenyje gaidžių apetitas sumažėja.

Žuvys, ilgai šertos tik gyvu maistu, dažnai nenoriai ima sausą pašarą. Jas galima pratinti pamažu: pirmiausia pereiti prie šaldyto maisto, o tada jį maišyti su granulėmis.

Tos pačios kartos žuvys auga nevienodai dėl lyties, genetikos ir konkurencijos. Stipresnės žuvys užima geriausias vietas ir gauna daugiau maisto, todėl padeda dažnesni šėrimai mažesnėmis porcijomis ir pakankamai erdvus akvariumas.