DUK: Prekės šunims

Žaislus išmeskite, kai jie suplyšę ar nuo jų atsiskiria smulkios dalys, antkaklius ir pavadėlius – kai matyti nusitrynę siūlai ar įtrūkusios sagtys, o dubenėlius – kai jie subraižyti ar įskilę. Guolį keiskite, kai užpildas susiguli ir šuo jaučia grindis.

Ėdalą laikykite sausoje, vėsioje vietoje uždarame inde, o vaistus ir parazitų priemones – vaikams ir šuniui nepasiekiamoje vietoje. Pasivaikščiojimo daiktus patogu laikyti prie durų: pavadėlį, maišelius, skanėstų krepšelį ir rankšluostį letenoms.

Abu variantai tinka, jei gerai priglunda. Petnešos mažiau spaudžia kaklą, todėl dažnai rekomenduojamos šuniukams, tempiantiems šunims ir plokščiasnukiams, o antkaklis patogus adresinei ir šunims, kurie ramiai eina šalia.

Kasdieniams pasivaikščiojimams mieste dažniausiai tinka 1,2–2 m pavadėlis. Ilgas, 5–10 m dresūros pavadėlis praverčia mokant šunį ateiti pašauktą ar leidžiant jam laisviau pauostinėti atviroje vietoje.

Ruletė suteikia laisvės ramiose vietose, bet ją sunkiau greitai sutrumpinti, o plona virvelė gali nubrozdinti odą. Prie gatvių, judriose vietose ir tempiančiam šuniui patogesnis įprastas fiksuoto ilgio pavadėlis.

Antsnukis reikalingas, jei to reikalauja taisyklės, pavyzdžiui, kai kurių veislių šunims viešose vietose ar viešajame transporte, taip pat veterinarijos procedūroms. Rinkitės krepšelio formos antsnukį, su kuriuo šuo gali alsuoti, gerti ir gauti skanėstą.

Pradėkite nuo skanėsto, padėto į antsnukio dugną, kad šuo pats įkištų nosį, ir pamažu ilginkite laiką su užsegtu antsnukiu. Pratinkite iš anksto, kol jo dar nereikia, kad antsnukis nesisietų vien su nemaloniomis situacijomis.

Dažniausiai pakanka mažų skanėstų, skanėstų krepšelio ant diržo, įprasto ir ilgo pavadėlio bei mėgstamo žaislo apdovanojimui. Kai kurie dresuotojai naudoja ir spragsiklį (klikerį), kuris padeda tiksliai pažymėti norimą elgesį.

Klikeris – mažas prietaisas, kuris spragteli ir pažymi akimirką, kai šuo padarė tai, ko norite. Pirmiausia šunį išmokykite, kad po spragtelėjimo visada seka skanėstas, tada spragtelėkite būtent norimo elgesio metu.

Daugelis veterinarų ir dresuotojų jų nerekomenduoja, nes jie gali sukelti skausmą, sužeisti kaklą ir padidinti baimę ar agresiją. Tempimą efektyviau išmokyti su gerai priglundančiomis petnešomis ir pozityviu skatinimu.

Padeda petnešos su prisegimu krūtinės priekyje, kurios švelniai pasuka šunį į šoną, kai jis tempia. Kartu mokykite eiti laisvu pavadėliu: sustokite, kai pavadėlis įsitempia, ir apdovanokite, kai šuo grįžta šalia.

Jie lavina šuns protą ir uoslę, sulėtina ėdimą ir padeda nuvarginti šunį neišėjus iš namų. Ypač naudingi energingiems, jauniems, taip pat dėl ligos ar traumos mažiau judantiems šunims.

Palikite dėžę atvirą kambaryje, įdėkite minkštą paklotą ir skanėstų, kad šuo pats ją tyrinėtų. Dureles pradėkite uždaryti trumpam, kai šuo ramiai ėda viduje, ir pamažu ilginkite laiką.

Įrenkite ramią slėptuvę su guoliu, užtraukite užuolaidas ir įjunkite foninį garsą, o lauke tuo metu veskite šunį tik su pavadėliu. Jei baimė stipri, iš anksto, dar prieš šventes, pasitarkite su veterinaru – jis patars dėl raminančių priemonių ar elgesio terapijos.

Feromonų produktai kai kuriems šunims padeda sumažinti stresą, pavyzdžiui, persikraustant ar per šventes, bet poveikis skiriasi, o tyrimų rezultatai nevienodi. Jie gali būti pagalbinė priemonė kartu su mokymu, o dėl stiprios baimės kreipkitės į veterinarą.

Pradėkite trumpais seansais: palieskite letenas, parodykite šepetį ar žirkles ir iškart apdovanokite skanėstu. Pamažu ilginkite procedūrą, o jei šuo išsigąsta, grįžkite žingsnį atgal – skubėjimas sukuria ilgalaikę baimę.

Rudenį ir žiemą anksti temsta, todėl šviečiantis antkaklis, atšvaitinės petnešos ar žibintuvėlis ant antkaklio padeda vairuotojams ir jums pamatyti šunį tamsoje. Tai ypač svarbu, jei šuo bėgioja be pavadėlio.

Tik ten, kur tai leidžia savivaldybės taisyklės, pavyzdžiui, šunų vedžiojimo aikštelėse, ir tik jei šuo patikimai grįžta pašauktas. Mieste ir prie gatvių šunis paprastai privaloma vedžioti su pavadėliu.

Patogių, judėjimo nevaržančių petnešų, amortizuojančio pavadėlio su diržu per juosmenį, sulankstomo dubenėlio ir vandens buteliuko. Ilgiems žygiams sunkiu reljefu praverčia letenų apsauga ir ryškus atšvaitas.

Su augančiu šuniuku ilgai bėgioti nerekomenduojama, nes dar vystosi jo kaulai ir sąnariai. Mažų veislių šunims dažniausiai laukiama bent iki metų, didelių – iki pusantrų ar daugiau; tinkamą laiką aptarkite su veterinaru.