DUK: Prekės šunims

Reguliariai skalbkite guolį ir užtiesalus, valykite dulkių siurbliu su gyvūnų plaukams skirtu antgaliu ir vėdinkite. Jei šuo pats stipriai kvepia, tai gali būti odos, ausų ar dantų problemų požymis – tokiu atveju pasitarkite su veterinaru.

Padeda guminės pirštinės, lipnūs voleliai ir dulkių siurbliai su gyvūnų plaukams skirtais antgaliais. Mažiau plaukų lieka namuose, jei šunį reguliariai šukuojate, ypač šėrimosi metu.

Rinkitės pakankamai storus, nepralaidžius maišelius, kurie tinka prie pavadėlio tvirtinamam dėklui. Biologiškai skaidūs maišeliai draugiškesni aplinkai, bet laikykite juos sausoje vietoje, nes ilgainiui jie gali suminkštėti.

Taip, daugumos savivaldybių taisyklės įpareigoja šunų savininkus surinkti augintinio išmatas viešose vietose. Todėl eidami pasivaikščioti visada pasiimkite maišelių.

Prie durų laikykite rankšluostį ar sugeriantį kilimėlį ir dubenėlį su šiltu vandeniu arba specialų letenų plovimo puodelį. Po pasivaikščiojimo patikrinkite tarpus tarp pagalvėlių, ar neįstrigo akmenukų, spyglių ar varnalėšų.

Patogiausia naudoti skalbiamus, neperšlampamus užtiesalus sofai ir sėdynių apsaugas automobiliui. Jie greitai nuimami ir išskalbiami, o baldų audinys lieka švarus.

Dauguma šunų maudomi tik tada, kai susitepa ar pradeda kvepėti, dažniausiai kas kelias savaites ar mėnesius. Per dažnas maudymas gali išsausinti odą; tarp maudynių pakanka šukuoti ir nuvalyti letenas.

Pagrindinis rinkinys: kailio tipui tinkamas šepetys ar šukos, nagų kirpimo žirklės, švelnus šunų šampūnas, ausų valymo priemonė ir dantų šepetėlis su šunims skirta pasta. Kitas priemones pirkite pagal veislės poreikius.

Dažniausiai kas 3–6 savaites, priklausomai nuo to, kiek nagai nusidildo vaikštant. Jei girdite, kaip nagai kaukši į grindis, metas kirpti; jei nedrįstate patys, tai gali padaryti kirpėjas ar veterinaras.

Veiksmingiausia reguliariai valyti dantis šunims skirtu šepetėliu ir pasta, idealiai kasdien. Dantų skanėstai ir kramtukai gali padėti, bet šepetėlio nepakeičia; stiprus kvapas iš burnos ar raudonos dantenos – ženklas apsilankyti pas veterinarą.

Sveikų ausų dažnai valyti nereikia, užtenka jas reguliariai apžiūrėti. Nukarusiomis ausimis ar dažnai besimaudantiems šunims gali prireikti ausų valymo skysčio; jei ausys rausta, nemaloniai kvepia ar šuo jas krapšto, kreipkitės į veterinarą.

Paprastą priežiūrą – kailio patrumpinimą ant letenų ir aplink akis – daugelis savininkų atlieka patys gyvūnams skirta kirpimo mašinėle ar žirklėmis apvaliais galais. Sudėtingus kirpimus ir kailio pešiojimą (trimingą) geriau patikėti kirpėjui.

Galvosūkiai, skanėstais užpildomi žaislai ir ilgai trunkantys kramtukai padeda šuniui užsiimti ir nusiraminti. Jei šuo vienas kaukia, gadina daiktus ar tuštinasi, tai gali būti išsiskyrimo nerimas – tokiu atveju pasitarkite su veterinaru ar elgsenos specialistu.

Automatinė šėrykla praverčia, jei šuo turi gauti ėdalą tikslų laiką, kai jūsų nėra namuose, ar reikia griežtai kontroliuoti porcijas. Ji tinka sausam ėdalui, bet ilgesniam išvykimui nepakeičia žmogaus priežiūros.

Fontanėlis neprivalomas, bet kai kurie šunys mieliau geria tekantį vandenį, o filtras ilgiau išlaiko jį švarų. Įprastas dubuo veikia ne prasčiau, jei vandenį keičiate bent kartą per dieną.

Švarus vanduo šuniui turi būti pasiekiamas visada. Paprastai šuo išgeria apie 50–60 ml vandens kilogramui kūno svorio per dieną, daugiau karštu oru ar ėdant sausą ėdalą; staiga padidėjęs troškulys – priežastis kreiptis į veterinarą.

Suaugęs šuo dažniausiai gali pabūti vienas kelias valandas, bet ne visą dieną be pertraukos, o šuniukams ir seniems šunims reikia dažnesnių išvedimų. Jei dirbate ilgai, pasirūpinkite, kad kas nors šunį išvestų viduryje dienos.

Šunims gali būti nuodingi, pavyzdžiui, difenbachija, alavijas, oleandras, azalija ar cikas. Jei šuo linkęs graužti augalus, laikykite juos nepasiekiamus ir prieš įsigydami naują augalą pasitikrinkite, ar jis saugus.

Šunims pavojingi šokoladas, vynuogės ir razinos, svogūnai ir česnakai, saldiklis ksilitolis, alkoholis, kofeinas, makadamijos riešutai ir virti kaulai. Jei šuo suėdė ką nors iš to, nedelsdami skambinkite veterinarui.

Nedelsdami skambinkite veterinarui ir nesukelkite vėmimo patys be jo nurodymo. Ypač pavojinga, jei šuo vemia, nenori ėsti, jo pilvas skausmingas ar jis negali pasituštinti.