DUK: Prekės šunims

Batukai praverčia žiemą ant druska barstytų šaligatvių, vasarą ant karšto asfalto, žygiuose akmenuotu reljefu ar sužeidus leteną. Prie jų reikia pratinti palaipsniui, o dydį parinkti pagal letenos plotį ir ilgį.

Taip, saulėtą dieną asfaltas įkaista daug labiau nei oras. Prilieskite asfaltą delnu: jei negalite jo išlaikyti septynių sekundžių, šuniui jis per karštas – rinkitės žolę, pavėsį ir vėsesnį paros metą.

Erkės aktyvios nuo pavasario iki vėlyvo rudens, o šiltomis žiemomis – kartais net ir žiemą. Naudokite veterinaro patartą profilaktikos priemonę nuo erkių ir po kiekvieno pasivaikščiojimo apžiūrėkite šunį.

Erkę patogiausia ištraukti specialiu erkių šaukšteliu ar pincetu, suėmus kuo arčiau odos ir tolygiai sukant ar traukiant, nespaudžiant jos kūno. Vietą dezinfekuokite ir kelias savaites stebėkite šunį; jei jis tampa vangus, nėda ar karščiuoja, kreipkitės į veterinarą.

Praverčia neperšlampamas kostiumas ar striukė su pilvo apsauga, sugeriantis rankšluostis ir kilimėlis prie durų. Ilgaplaukiams šunims padeda patrumpinti kailį ant pilvo ir tarp pagalvėlių, kad mažiau kauptųsi purvo.

Šėrimosi metu šukuokite šunį dažniau, idealiai kasdien, pavilnį šalinančiu šepečiu ar šukomis. Tai sumažina plaukų kiekį namuose ir padeda odai kvėpuoti; neįprastai gausus plaukų slinkimas ar plikės yra priežastis kreiptis į veterinarą.

Šunims pavojingi šokoladas, saldainiai, kaulai nuo stalo, alkoholis, blizgučiai ir eglutės žaisliukai, kuriuos jie gali praryti. Laidus ir dovanų pakuotes laikykite nepasiekiamus, o svečių paprašykite šuns nemaitinti nuo stalo.

Daugelis šunų mėgsta maudytis, bet venkite žydinčio, žaliai drumsto vandens, nes melsvabakterės gali būti nuodingos. Po maudynių jūroje nuplaukite druską gėlu vandeniu ir neleiskite šuniui gerti sūraus vandens.

Ne visuose paplūdimiuose leidžiama būti su šunimis; kai kur yra specialiai pažymėtos zonos augintiniams. Prieš vykdami pasitikrinkite savivaldybės taisykles ir visada surinkite šuns išmatas.

Silikoniniai sulankstomi dubenėliai lengvi ir telpa kišenėje, o gertuvės su įmontuotu dubenėliu leidžia pagirdyti šunį neišpilant vandens. Rinkitės plastiką be BPA ir lengvai plaunamus modelius.

Šuns daiktus supakuokite paskutinius ir išpakuokite pirmus, kad jis greitai rastų savo guolį, dubenėlius ir žaislus. Naujuose namuose pirmomis dienomis laikykitės įprasto režimo ir patikrinkite, ar kiemas saugiai aptvertas.

Šuo turi galėti joje atsistoti, apsisukti ir patogiai atsigulti. Matuokite šunį nuo nosies iki uodegos pradžios ir nuo grindų iki ausų galiukų, o krepšio atveju patikrinkite ir didžiausią leistiną svorį.

Dažniausiai tai reguliarios vakcinos, kirmėlių profilaktika ir apsauga nuo erkių bei blusų. Konkretų grafiką ir priemones parinks veterinaras pagal šuns amžių, gyvenimo būdą ir aplinką.

Dažnis priklauso nuo amžiaus ir gyvenimo būdo: šuniukams jos duodamos dažniau, suaugusiems – reguliariai pagal veterinaro nustatytą grafiką. Visada laikykitės pakuotės nurodymų ir rinkitės priemonę pagal šuns svorį.

Lašai užlašinami ant odos, tabletės sušeriamos, o antkakliai ilgą laiką išskiria veikliąją medžiagą. Jie skiriasi veikimo trukme ir būdu, todėl tinkamiausią parinkti padės veterinaras; naudokite tik šunims ir šuns svoriui skirtą priemonę.

Daugelį nereceptinių priemonių galima įsigyti internetu, bet pirkite iš patikimų parduotuvių ir tikrinkite, ar priemonė skirta šunims ir jūsų šuns svoriui. Receptiniai veterinariniai vaistai parduodami tik pagal veterinaro receptą.

Verta turėti tvarsčių, sterilių servetėlių, lipnaus pleistro, dezinfekcinio skysčio, erkių šaukštelį, žirkles apvaliais galais, termometrą ir veterinarijos klinikos kontaktus. Vaistų šuniui neduokite be veterinaro nurodymo – kai kurie žmonių vaistai šunims nuodingi.

Ne. Daugelis žmonėms skirtų vaistų nuo skausmo, pavyzdžiui, ibuprofenas ar paracetamolis, šunims gali būti nuodingi net nedideliais kiekiais. Jei manote, kad šuniui skauda, kreipkitės į veterinarą.

Skubiai kreipkitės, jei šuo sunkiai kvėpuoja, pakartotinai vemia ar viduriuoja su krauju, jo pilvas išsipūtęs, jis neremia kojos, praranda sąmonę, traukuliuoja ar suėdė ką nors nuodingo. Jei abejojate, geriau paskambinkite klinikai.

Šonkaulius turėtumėte lengvai užčiuopti po plonu riebalų sluoksniu, o žiūrint iš viršaus šuo turi turėti aiškų liemenį. Jei šonkaulių neužčiuopiate ar jie matyti iš toli, aptarkite šuns svorį ir ėdalo kiekį su veterinaru.