DUK: Transportavimo dėžės šunims

Rampa padeda šuniui pačiam įlipti į bagažinę ar ant sėdynės be šuolio, todėl tausoja sąnarius. Ji ypač praverčia vyresniems, sunkiems šunims ar šunims po operacijų, tačiau prie jos naudojimo šunį reikia pratinti su skanėstais.

Ne. Šiltą dieną automobilio salonas per kelias minutes įkaista iki pavojingos temperatūros net praviromis langais ir pavėsyje, o šuo gali perkaisti ir žūti. Jei negalite pasiimti šuns kartu, geriau palikite jį namie.

Stiprus alsavimas, gausus seilėtekis, ryškiai raudonos dantenos, vangumas, vėmimas ar svirduliavimas gali rodyti perkaitimą. Tokiu atveju perkelkite šunį į vėsią vietą, duokite atsigerti, drėkinkite vėsiu vandeniu ir skubiai kreipkitės į veterinarą.

Taip, dauguma avarijų ir staigių stabdymų nutinka trumpose kelionėse netoli namų. Dėžė ar saugos petnešos turėtų būti naudojamos kiekvieną kartą, net važiuojant kelias minutes iki parko.

Didelę dėžę dažniausiai statoma bagažinėje skersai, prie galinių sėdynių atlošo, o mažą galima pritvirtinti ant galinės sėdynės diržu arba pastatyti kojų vietoje už priekinės sėdynės. Venkite priekinės sėdynės dėl oro pagalvės.

Pritvirtinta tvirta dėžė sulaiko šunį vietoje ir sumažina riziką jam ir keleiviams, tačiau ne visos dėžės vienodai atsparios smūgiui. Kai kurios dėžės ir petnešos išbandytos susidūrimo testuose, apie tai gamintojas paprastai nurodo aprašyme.

Taip, staigiai stabdant laisvas šuo gali nulėkti į priekį didele jėga ir sužeisti žmones. Be to, po kojomis ar ant vairuotojo kelių besisukiojantis šuo blaško ir didina avarijos riziką.

Šuniukus ir jaunus šunis pykina dažniau, nes jų pusiausvyros organai dar bręsta, o kai kuriems pykinimą sustiprina stresas. Daugelis šunų ilgainiui priauga, ypač jei kelionės būna trumpos ir malonios.

Nešerkite šuns kelias valandas prieš kelionę, vežkite jį gale veidu į priekį, pravėdinkite saloną ir darykite pertraukas. Uždara dėžė ar uždengti šonai padeda kai kuriems šunims, nes jie nemato judančio vaizdo pro langus.

Yra veterinarinių vaistų nuo pykinimo kelionėje, tačiau juos skirti ir dozę parinkti turi veterinaras. Žmonėms skirtų vaistų šuniui patiems neduokite, nes kai kurie jiems kenksmingi.

Pradėkite nuo sėdėjimo stovinčiame automobilyje su skanėstais, tada važiuokite kelias minutes iki malonios vietos, pavyzdžiui parko. Palaipsniui ilginkite keliones, kad automobilis šuniui asocijuotųsi ne tik su veterinaru.

Dažniausiai tai jaudulys ar nerimas, todėl padeda uždengta dėžė, kad šuo mažiau matytų pro langus, ir ilgas pasivaikščiojimas prieš kelionę. Nekreipkite dėmesio į lojimą ir pagirkite ramų elgesį, o esant stipriam nerimui pasitarkite su elgsenos specialistu.

Kai kuriems šunims feromonų purškalai ar antkakliai padeda šiek tiek nusiraminti, nors poveikis skiriasi. Juos naudokite pagal gamintojo nurodymus, o stiprų nerimą kelionėse aptarkite su veterinaru.

Dažniausiai patariama sustoti kas dvi ar tris valandas, kad šuo atsigertų, atliktų reikalus ir pasimankštintų. Šuniukams ir vyresniems šunims pertraukų gali reikėti dažniau.

Prieš atidarydami dureles ar dėžę, prisekite šunį pavadėliu, kad jis neiššoktų į kelią. Išleiskite jį saugioje vietoje toliau nuo eismo, pavyzdžiui poilsio aikštelės pakraštyje.

Pasiimkite vandens ir sulankstomą dubenėlį, įprasto ėdalo, pavadėlį, išmatų maišelių, rankšluostį, patiesalą dėžei ir šuns dokumentus. Ilgesnei kelionei verta turėti ir pirmosios pagalbos rinkinį bei veterinaro kontaktus.

Taip, ant dėžės ar krepšio verta pritvirtinti kortelę su šeimininko telefono numeriu ir šuns vardu. Jei nutiktų avarija ar šuo būtų perduotas kitiems žmonėms, juos lengviau susisiekti su jumis.

Pratinkite šunį prie dėžės ar automobilio ne tik prieš vizitą, uždenkite dėžę rankšluosčiu ir pasiimkite mėgstamų skanėstų. Kai kurios klinikos leidžia palaukti automobilyje, kol ateis jūsų eilė, tai sumažina stresą.

Mažą šunį saugiausia vežti uždaroje dėžėje su minkštu patiesalu, o didelį ant tvirto pagrindo ar antklodės, laikant kuo ramiau. Skausmą jaučiantis šuo gali įkąsti net šeimininkui, todėl elkitės atsargiai ir iš anksto paskambinkite į kliniką.

Po operacijos šunį vežkite tokioje dėžėje ar ant tokio patiesalo, kur jis galėtų gulėti ramiai ir nereikėtų šokinėti. Jei šuo dėvi apsauginę apykaklę, dėžė turi būti pakankamai erdvi, kad apykaklė nesitrintų į sieneles.