DUK: Transportavimo dėžės šunims

Trumpasnukiams šunims, pavyzdžiui buldogams ir mopsams, dažnai būna sunkiau kvėpuoti, o stresas ir karštis bagažo skyriuje šią riziką didina. Todėl dalis oro linijų jų bagažo skyriuje neveža ar taiko griežtesnes sąlygas.

Ant dėžės paprastai klijuojami ženklai „Gyvas gyvūnas“, rodyklės į viršų, šeimininko kontaktai ir šuns vardas. Prie durelių pritvirtinkite maišelį su sausu ėdalu ilgai kelionei, jei to reikalauja oro linija.

Daugelis oro linijų reikalauja, kad ratukai būtų nuimti ar užblokuoti prieš skrydį, kad dėžė nejudėtų. Ratukai patogūs oro uoste, tačiau įsitikinkite, kad juos galima lengvai nuimti.

Oro linijos dažnai reikalauja, kad dėžės dalys būtų sujungtos metaliniais varžtais, o durelės būtų metalinės. Kai kurių dėžių plastikines sąsagas galima pakeisti metaliniais varžtais, tad prieš perkant tai pasitikrinkite.

Prie dėžės durelių pritvirtinkite du indus maistui ir vandeniui, kuriuos darbuotojai galėtų pripildyti neatidarę durelių. Kai kurie savininkai įpila vandens ir užšaldo jį, kad pamažu tirptų ir neišsilietų pakrovimo metu.

Taisyklės priklauso nuo vežėjo: mažus šunis dažnai leidžiama vežti krepšyje ar dėžėje, o didesnius su antsnukiu ir pavadėliu. Prieš kelionę pasitikrinkite vežėjo taisykles, ar reikia bilieto šuniui ir kokio dydžio krepšys leidžiamas.

Keltuose šunys dažnai vežami automobilyje, gyvūnams skirtose kajutėse ar narvuose, priklausomai nuo vežėjo. Pasitikrinkite sąlygas iš anksto, pasiimkite vandens ir, jei šuo lieka automobilyje, įsitikinkite, kad jam ten nebus per karšta.

Saugiausia šunį vežti pritvirtintoje transportavimo dėžėje bagažinėje ar ant galinės sėdynės, arba su automobiliui skirtomis petnešomis, prisegtomis prie saugos diržo sistemos. Laisvai sėdintis šuo staigiai stabdant gali susižaloti pats ir sužeisti keleivius.

Nerekomenduojama, nes išsiskleidusi priekinė oro pagalvė gali šunį sunkiai sužaloti, o šuo gali blaškyti vairuotoją. Geriau šunį vežti gale, pritvirtintą dėžėje ar su saugos petnešomis.

Šunų saugos diržas yra trumpas dirželis, kurio vienas galas įsegamas į automobilio diržo sagtį ar tvirtinimo kilpą, o kitas prisegamas prie petnešų nugaros. Jį visada segkite prie petnešų, ne prie antkaklio, kad stabdant nebūtų sužalotas kaklas.

Diržas turi būti pakankamai trumpas, kad šuo galėtų atsisėsti ir atsigulti, bet negalėtų nušokti nuo sėdynės ar pasiekti vairuotojo. Per ilgas diržas staigiai stabdant leidžia šuniui atsitrenkti į priekines sėdynes.

Automobiliui skirtos petnešos būna tvirtesnės, su platesniais dirželiais per krūtinę ir metalinėmis sagtimis, kai kurios išbandytos susidūrimo testuose. Įprastos pasivaikščiojimo petnešos staigiai stabdant gali neišlaikyti apkrovos.

Taip, nepritvirtinta dėžė staigiai stabdant ar avarijos metu gali slysti ar net skristi į priekį. Bagažinėje statykite ją skersai prie galinių sėdynių atlošo ir pritvirtinkite diržais prie tvirtinimo kilpų.

Išmatuokite bagažinės aukštį, plotį ir gylį bei bagažinės angą, nes narvas turi tilpti ir pro ją. Kai kurie narvai turi nuožulnią galinę sienelę, atitinkančią bagažinės dangtį, ir dvejas dureles patogiam išleidimui.

Bagažinės pertvara ar grotelės atskiria šunį nuo keleivių salono, todėl jis negali peršokti per galines sėdynes. Ji neapsaugo šuns nuo smūgio taip, kaip pritvirtinta dėžė, bet sumažina vairuotojo blaškymą.

Užtiesalas saugo sėdynes nuo plaukų, purvo ir nagų, o hamakas tarp priekinių ir galinių sėdynių neleidžia šuniui nukristi į tarpą ar perlipti į priekį. Rinkitės neperšlampamą, neslystantį ir skalbiamą.

Automobilio kėdutė yra paaukštintas minkštas gultas, tvirtinamas prie sėdynės, kad mažas šuo matytų pro langą ir būtų prisegtas. Ji tinka mažiems šunims, o vidinį dirželį visada segkite prie petnešų.

Šuo laisvai bagažinėje staigiai stabdant gali būti mėtomas ir susižaloti, o atidarius bagažinę gali iššokti į kelią. Saugiau naudoti pritvirtintą narvą arba bent pertvarą ir dirželį, prisegtą prie tvirtinimo kilpos.

Nors šunims tai patinka, į akis ir ausis gali patekti dulkių, vabzdžių ar akmenukų, o šuo gali iššokti. Saugiau langą praverti tik tiek, kad šuo negalėtų iškišti galvos.

Mažesnius šunis galima įkelti rankomis, laikant po krūtine ir užpakaliu, o dideliems ar vyresniems šunims patogesnė rampa ar laipteliai. Šuns nekelkite už priekinių kojų ar antkaklio.