DUK: Transportavimo dėžės šunims

Ne, narvas neturėtų būti bausmė, nes tada šuo pradeda jo bijoti ir nebenori į jį eiti. Narvas turi asocijuotis su poilsiu, skanėstais ir ramybe.

Suaugęs šuo dieną narve neturėtų praleisti daugiau kelių valandų iš eilės, o naktį, jei miega ramiai, ilgiau. Šuniukai gali ištverti trumpiau, nes jiems dažnai reikia į lauką, o tarp buvimo narve šuniui būtini pasivaikščiojimai ir bendravimas.

Dažnai minima gairė, kad šuniukas tualeto gali išlaukti maždaug tiek valandų, kiek jam mėnesių, plius viena, bet ne ilgiau kelių valandų dieną. Naktį šuniukus dažnai tenka išvesti vieną ar du kartus.

Taip, šunys paprastai nenori teršti savo guolio, todėl tinkamo dydžio narvas padeda šuniukui išmokti palaukti. Išveskite jį iškart po miego, ėdimo ir žaidimų ir pagirkite, kai jis atlieka reikalus lauke.

Narvą statykite ramioje, bet ne izoliuotoje vietoje, kur šuo girdi ir mato šeimą, toliau nuo radiatorių, tiesioginės saulės ir skersvėjų. Šuniukui pirmomis naktimis narvą verta laikyti miegamajame ar šalia jo.

Uždengtas narvas daugeliui šunų atrodo jaukesnis ir padeda nusiraminti, ypač naktį ar kelionėje. Palikite atvirą bent vieną šoną ventiliacijai ir stebėkite, kad šuo neištrauktų ir nesukramtytų uždangalo.

Pirmiausia įsitikinkite, kad šuniui nereikia į lauką ir jis ne alkanas ar ištroškęs. Neišleiskite jo iškart verkiant, nes taip išmokys, kad verkimas atidaro dureles, o grįžkite prie trumpesnių treniruočių ir išleiskite tik nurimusį.

Nuimkite dėžės viršų ar dureles ir leiskite šuniui joje ėsti ar gauti skanėstų kaip įprastame guolyje. Kai jis drąsiai įeina, vėl uždėkite viršų, vėliau dureles, ir tik tada pradėkite trumpas keliones.

Jei šuo narve praleidžia daugiau nei valandą ar kelias, jam reikia vandens, geriausia prie grotelių tvirtinamame dubenėlyje ar gertuvėje, kuri neapvirsta. Trumpam ar naktį šuniukams, mokomiems tvarkingumo, kai kas vandenį palieka už narvo.

Į narvą įdėkite minkštą, skalbiamą patiesalą ar guolį, saugų kramtymo žaislą ir, jei reikia, vandens. Šuniukui padeda drabužis su šeimininko kvapu, tačiau venkite daiktų, kuriuos šuo galėtų sukramtyti ir praryti.

Daugelis specialistų pataria narve antkaklį ar petnešas nuimti, nes jos gali užsikabinti už grotelių ar durelių. Jei šuo turi būti su antkakliu, rinkitės savaime atsisegantį saugos antkaklį.

Daugelis šunų narvą nustoja naudoti, kai išmoksta tvarkingumo ir nebegadina daiktų likę vieni, dažniausiai paauglystės pabaigoje ar suaugę. Vis dėlto daug šunų mielai ir toliau ilsisi atvirame narve kaip savo vietoje.

Kai kuriems šunims narvas suteikia saugumo, bet stipriai nerimaujantis šuo uždarytas gali bandyti ištrūkti ir susižaloti. Esant išsiskyrimo nerimui, verta kreiptis į veterinarą ar elgsenos specialistą, o ne vien tik naudoti narvą.

Dauguma oro linijų remiasi IATA gyvūnų gabenimo taisyklėmis: kieta dėžė su ventiliacijos angomis keliuose šonuose, metalinės durelės, varžtais sujungtos dalys ir iš išorės pildomas vandens indas. Tikslius reikalavimus visada pasitikrinkite savo oro linijos svetainėje.

Daugelis oro linijų salone leidžia skraidinti mažus šunis minkštame krepšyje, kuris telpa po priekyje esančia sėdyne. Dažnai taikomas bendras šuns ir krepšio svorio limitas, todėl sąlygas ir vietų skaičių patikrinkite ir šunį užregistruokite iš anksto.

Salonui dažniausiai reikia minkšto, nepralaidaus vandeniui krepšio su ventiliacija keliose pusėse ir tvirtais užtrauktukais, atitinkančio oro linijos nurodytus išmatavimus. Minkštas krepšys lengviau telpa po sėdyne nei kieta dėžė.

Veterinarai ir oro linijos dažniausiai nepataria duoti raminamųjų prieš skrydį, nes jie gali paveikti kvėpavimą ir kūno temperatūros reguliavimą aukštyje. Jei šuo labai nerimauja, apie galimybes pasitarkite su veterinaru iš anksto.

Keliaujant ES šalyse šuniui paprastai reikia mikroschemos, gyvūno augintinio paso ir galiojančios vakcinacijos nuo pasiutligės, o kai kurios šalys taiko papildomų reikalavimų. Prieš kelionę reikalavimus pasitikrinkite su veterinaru ir paskirties šalies tarnybomis.

Likus kelioms savaitėms iki skrydžio pratinkite šunį ilsėtis ir miegoti dėžėje, darykite trumpas keliones automobiliu. Į dėžę įdėkite sugeriantį patiesalą su pažįstamu kvapu, o prieš pat skrydį išvedžiokite šunį.

Dažniausiai patariama paskutinį kartą pašerti šunį likus kelioms valandoms iki skrydžio, kad jam nepykintų, o vandens duoti iki pat išvykimo. Šuniukams, mažiems ar sergantiems šunims šėrimo planą aptarkite su veterinaru.