DUK: Kirpimas ir priežiūra šunims

Letenų balzamas ar vaškas sudrėkina ir suminkština pagalvėlių odą, padeda išvengti įtrūkimų ir sudaro apsauginį sluoksnį nuo druskos, šalčio ar karšto paviršiaus. Jis ypač naudingas žiemą ir aktyviems šunims. Tepkite plonai ir neleiskite šuniui iš karto nulaižyti.

Prieš pasivaikščiojimą užtepkite letenų vaško ar balzamo, apkirpkite plaukus tarp pagalvėlių, kad nekauptų sniego ir druskos gumulų, o grįžę letenas nuplaukite drungnu vandeniu ir nusausinkite. Jautrioms letenoms gali praversti šunų batai. Neleiskite šuniui laižyti druskos.

Karštą dieną vaikščiokite anksti ryte ar vakare, rinkitės žolę ir šešėlį. Paprastas patikrinimas – priglauskite ranką prie asfalto: jei negalite išlaikyti kelių sekundžių, šuniui per karšta. Apsauginis vaškas suteikia šiek tiek apsaugos, tačiau nudegimų visiškai neapsaugo.

Sausas, šiurkščias pagalvėles padeda suminkštinti reguliariai tepamas letenų balzamas. Jei įtrūkimai gilūs, kraujuoja, šuo šlubuoja, laižo letenas ar matote paraudimą ir pūliavimą, kreipkitės į veterinarą – gali būti infekcija ar kita priežastis.

Geriau ne. Šuo laižo letenas, o žmonių kremuose gali būti kvapiklių, eterinių aliejų ar kitų medžiagų, kurių prarijus gali sudirginti skrandį. Šunims skirti balzamai kuriami taip, kad nedidelis nulaižytas kiekis būtų nepavojingas.

Praskėskite pirštus ir nuvalykite tarpus drėgna servetėle ar šluoste, ištraukite įstrigusius akmenukus, spyglius ar žolės sėklas, o tada viską gerai nusausinkite. Paraudimas, patinimas ar stiprus kvapas tarp pirštų gali reikšti uždegimą – tada kreipkitės į veterinarą.

Būdingą kvapą sukelia natūraliai ant odos gyvenančios bakterijos ir mielės bei prakaitas, išsiskiriantis per pagalvėles. Lengvas kvapas yra normalus. Jei kvapas labai stiprus, šuo laižo letenas, matote paraudimą ar rudą apnašą tarp pirštų, verta pasitarti su veterinaru.

Po pasivaikščiojimo laukuose ar miške apžiūrėkite kailį, ypač letenas, ausis, pažastis ir uodegą. Varnalėšas atsargiai išpainiokite pirštais ar šukomis, užpurškę išpainiojimo priemonės. Žolių akuotai gali įsiskverbti į odą, ausį ar nosį – jei šuo kasosi, purto galvą ar čiaudi, kreipkitės į veterinarą.

Sveikų šuns ausų dažnai valyti nereikia – pakanka reguliariai apžiūrėti ir, jei matosi nešvarumų, nuvalyti išorinę dalį. Šunims nukarusiomis ausimis, plaukuotais ausų kanalais ar dažnai plaukiojantiems ausis tenka valyti dažniau. Per dažnas valymas taip pat gali dirginti.

Įlašinkite šunims skirto ausų valiklio pagal etiketę, kelias sekundes pamasažuokite ausies pagrindą, leiskite šuniui papurtyti galvą ir išorinę dalį nuvalykite vatos gabalėliu ar marle. Gilyn į ausies kanalą nieko nekiškite. Valykite tik tiek, kiek pasiekiate pirštu.

Rinkitės šunims skirtą ausų valymo skystį, dažniausiai švelnų, nedirginantį, be alkoholio, jei ausys jautrios. Kai kurie valikliai papildomai džiovina ausis po plaukimo. Jei ausis parausta, skauda ar yra išskyrų, pirmiausia kreipkitės į veterinarą, nes gali reikėti kitokios priemonės.

Ausų kanalo krapštukais valyti nerekomenduojama: krapštukas gali įstumti nešvarumus gilyn ar pažeisti ausį, ypač jei šuo staiga sujuda. Juos galima atsargiai naudoti tik išorinėms ausies kaušelio raukšlelėms. Kanalui valyti skirtas skystas valiklis.

Ne. Vandenilio peroksidas ir alkoholis gali dirginti ir sausinti jautrią ausies odą, o pažeistą ausį – labai skaudinti. Ausims valyti naudokite tik šunims skirtą ausų valiklį, o jei įtariate uždegimą, kreipkitės į veterinarą.

Į veterinarą kreipkitės, jei šuo dažnai purto galvą, kasosi ausį, ją laiko pakreiptą, ausis parausta, patinsta, nemaloniai kvepia, matosi tamsių ar pūlingų išskyrų arba šuo rodo skausmą. Tokiu atveju patiems valyti nereikėtų, kol nenustatyta priežastis.

Anksčiau tai buvo įprasta daugeliui veislių, tačiau dabar dažnai rekomenduojama pešti tik tada, kai plaukai trukdo ar ausys linkusios į uždegimus, nes pešimas gali dirginti odą. Kiekvienam šuniui tai individualu – pasitarkite su veterinaru ar patyrusiu kirpėju.

Ausų milteliai naudojami plaukams ausyse sugriebti, kai juos reikia išpešti, ir šiek tiek sugeria drėgmę. Jie nėra valiklis ir negydo uždegimo. Nepilkite miltelių gilyn į ausies kanalą ir nenaudokite, jei ausis sudirgusi.

Nukarusios ausys, kaip spanielių ar biglių, prastai vėdinasi, todėl viduje lengviau kaupiasi drėgmė ir šiluma, palankios mikrobams. Tokių šunų ausis verta apžiūrėti dažniau ir po maudynių ar plaukimo nusausinti. Valykite tik šunims skirtu valikliu.

Po plaukimo leiskite šuniui papurtyti galvą ir švelniai nusausinkite ausies kaušelį bei angą rankšluosčiu ar vatos gabalėliu. Dažnai plaukiojantiems šunims kai kurie savininkai naudoja ausis džiovinantį šunims skirtą valiklį. Į kanalą nieko nekiškite.

Tai drėgnos servetėlės su švelniu valymo skysčiu, skirtos išorinei ausies daliai ir kaušelio raukšlėms nuvalyti. Jos patogios kelionėje ar kasdienei priežiūrai, bet ausies kanalo neišvalo. Kiekvienai ausiai naudokite atskirą servetėlę.

Papurtyti galvą po valiklio įlašinimo yra normalu – taip šuo pašalina skystį ir atsilaisvinusius nešvarumus. Tačiau jei šuo purto galvą ir vėliau, kasosi ar ausis rausta, gali būti, kad ausis sudirgusi ar uždegta, todėl kreipkitės į veterinarą.