DUK: Kirpimas ir priežiūra šunims

Dažniausia priežastis – apnašos, dantų akmenys ir dantenų uždegimas. Blogą kvapą gali sukelti ir įstrigęs maistas, sulūžęs dantis ar kitos sveikatos problemos. Jei kvapas stiprus, dantenos raudonos ar kraujuoja, šuo sunkiai ėda, kreipkitės į veterinarą.

Nerekomenduojama. Grandant dantis namuose galima pažeisti emalį ir dantenas, o akmenys po dantenomis vis tiek lieka. Profesionalų dantų valymą atlieka veterinaras, dažniausiai taikydamas nejautrą. Namuose galima tik padėti išvengti naujų akmenų reguliariai valant dantis.

Kreipkitės į veterinarą, jei matote gelsvus ar rudus dantų akmenis, raudonas ar kraujuojančias dantenas, klibančius ar sulūžusius dantis, jei šuo kramto viena puse, meta maistą, seilėjasi ar trina snukį. Dantų skausmas dažnai būna nepastebimas, nes šunys jį slepia.

Šuns dantų šepetėlį keiskite, kai šereliai išsiskečia ar susidėvi, dažniausiai kas kelis mėnesius. Po kiekvieno naudojimo jį išskalaukite ir laikykite stačią, kad išdžiūtų. Jei šuo šepetėlį sukramtė, jį pakeiskite iškart, kad aštrūs kraštai nesužeistų dantenų.

Mažų veislių šunų dantys sugrūsti mažame žandikaulyje, todėl apnašos ir dantų akmenys jiems kaupiasi greičiau, o dantų ligos prasideda anksčiau. Todėl jiems ypač naudingas kasdienis valymas ir reguliarus dantų patikrinimas pas veterinarą.

Guminiai žaislai su grioveliais ar šereliais, ypač ištepti šunų dantų pasta, kramtant šiek tiek nuvalo apnašas ir patenkina kramtymo poreikį. Tai naudingas priedas, bet ne pakaitalas valymui. Rinkitės dydį, kurio šuo negalėtų praryti, ir keiskite apgraužtus žaislus.

Drėgnos šunų servetėlės patogios letenoms po pasivaikščiojimo, snukiui po ėdimo, kailio dėmėms ar užpakaliui nuvalyti, kai visas maudymas nereikalingas. Jos būna be alkoholio ir sudarytos taip, kad nedirgintų odos. Didelių nešvarumų jos nepašalina taip gerai kaip vanduo.

Bekvapės kūdikių servetėlės be alkoholio retkarčiais dažniausiai nepakenks, tačiau jose gali būti kvapiklių ar kitų priedų, kuriuos šuo nulaižo. Šunims skirtos servetėlės pritaikytos jų odai ir saugesnės, jei šuo laižosi. Ant žaizdų ir prie akių buitinių servetėlių nenaudokite.

Šunims skirti kvepalai ir kailio purškikliai dažniausiai būna švelnesni, be alkoholio arba su mažu jo kiekiu. Vis dėlto šuns uoslė labai jautri, todėl stiprus kvapas jam gali būti nemalonus. Purkškite nedaug, ant kailio, ne ant galvos, ir nenaudokite ant sudirgusios odos.

Daugiausia padeda reguliarus šukavimas, nes jis pašalina negyvus plaukus ir odos riebalus, kurie kaupia kvapą. Taip pat dažnai skalbkite šuns guolį, antklodes ir antkaklį, o šlapią šunį visada kruopščiai išdžiovinkite. Tarp maudynių galima naudoti sausą šampūną ar drėgnas servetėles.

Jei kvapas grįžta greitai po maudynių, jo šaltinis gali būti ne kailis, o ausys, dantys, odos raukšlės ar perianalinės liaukos. Dažnai kaltos ir neišdžiovintos kailio vietos ar nešvarus guolis. Jei kvapas stiprus ir nuolatinis, verta pasitarti su veterinaru.

Pirmiausia sugerkite kuo daugiau šlapimo popieriniais rankšluosčiais, tada naudokite fermentinį valiklį, skirtą gyvūnų dėmėms ir kvapams, kuris skaido kvapo šaltinį. Amoniako turinčios priemonės netinka, nes jų kvapas primena šlapimą ir gali skatinti šunį vėl žymėti tą vietą.

Būkite atsargūs: kai kurie eteriniai aliejai, pavyzdžiui, arbatmedžio, šunims gali būti nuodingi, ypač tepami ant odos ar nulaižomi. Net ir kvapų skleidikliai gali dirginti jautrų šunį. Kvapui mažinti saugiau naudoti šunims skirtas priemones ir reguliariai valyti šuns daiktus.

Toks elgesys dažnai rodo, kad šuniui niežti ar maudžia užpakalį, pavyzdžiui, dėl perpildytų perianalinių liaukų, parazitų ar odos sudirgimo. Pačiam spausti liaukų nerekomenduojama – kreipkitės į veterinarą, kuris nustatys priežastį. Kol kas užpakalį galima švelniai nuvalyti drėgna servetėle.

Rinkitės pakankamai storus, neperšlampančius ir neplyštančius maišelius, kurių dydis tinka jūsų šuniui. Patogūs maišeliai rulonuose, kurie telpa į dėklą prie pavadėlio. Kvapnūs maišeliai sumažina nemalonų kvapą, bet svarbiausia – kad maišelis būtų patikimas.

Biologiškai skaidūs ar kompostuojami maišeliai suyra tik tam tikromis sąlygomis, dažniausiai pramoninio kompostavimo įrenginiuose, o sąvartyne ar gamtoje tai užtrunka. Žiūrėkite, kokie sertifikatai nurodyti ant pakuotės. Maišelius visada išmeskite į šiukšliadėžę, o ne palikite gamtoje.

Tai nedidelė talpa su maišelių rulonu, kuri prisegama prie pavadėlio rankenos ar diržo, kad maišeliai visada būtų po ranka. Kai kurie dėklai turi žibintuvėlį ar vietą skanėstams. Rinkitės tvirtą segtuką ir tinkamą jūsų maišelių ritinio dydį.

Sugeriamieji kilimėliai (palutės) naudojami šuniukams pratinant prie švaros, seniems ar ligotiems šunims, kurie nelaiko šlapimo, kelionėse ir po operacijų. Jie sugeria skystį ir sulaiko kvapą. Kilimėliai neturi pakeisti reguliarių pasivaikščiojimų suaugusiam sveikam šuniui.

Kilimėlį padėkite vis toje pačioje vietoje, toliau nuo guolio ir dubenėlių. Šuniuką nuneškite ant jo po miego, ėdimo ir žaidimo, o kai pasišlapina ant kilimėlio, iškart pagirkite. Vėliau kilimėlį palaipsniui perkelkite arčiau durų, jei planuojate pratinti tuštintis lauke.

Šunų sauskelnės naudojamos, kai šuo nelaiko šlapimo dėl senatvės ar ligos, po operacijų, kalėms rujos metu ar kelionėje. Jos turi angą uodegai ir būna vienkartinės arba daugkartinės. Dažnai keiskite jas ir nuvalykite odą, kad neatsirastų sudirgimų, o nelaikymo priežastį aptarkite su veterinaru.