DUK: Kirpimas ir priežiūra šunims

Tai rizikinga: kaltūnas dažnai būna prigludęs prie odos, kuri įsitempia ir lengvai įkerpama. Jei kerpate, tarp odos ir žirklių įkiškite šukas, o geriau naudokite kirpimo mašinėlę. Didelius, prie odos susiformavusius kaltūnus saugiausia patikėti kirpėjui.

Jei kaltūnai dengia didelę kūno dalį, išpainioti juos būtų ilga ir skausminga procedūra. Tokiu atveju dažniausiai kailis trumpai nukerpamas ir auginamas iš naujo, nuo tada jį reguliariai šukuojant. Po kaltūnais esanti oda gali būti sudirgusi, todėl ją verta apžiūrėti.

Prieš maudynes šunį iššukuokite, maudant kailio netrinkite ratu, o tik glostykite plaukų kryptimi. Naudokite kondicionierių, sausinkite tapšnodami rankšluosčiu ir džiovindami šukuokite. Ilgas kailis, palikus jį džiūti savaime, dažnai susivelia.

Kaltūnai dažniausiai atsiranda už ausų, pažastyse, ant kaklo po antkakliu ar petnešomis, ant užpakalinių kojų, ant uodegos ir tarp pirštų. Šias vietas tikrinkite metalinėmis šukomis kiekvieno šukavimo metu, nes iš viršaus kailis gali atrodyti tvarkingas.

Daugelis išpainiojimo purškiklių tinka ir šuniukams, tačiau patikrinkite etiketę, ar nėra amžiaus apribojimų. Jaunai odai rinkitės priemones be stiprių kvapiklių ir nepurkškite prie veido. Šuniukams kaltūnų išvengti padeda jau nuo mažens reguliarus švelnus šukavimas.

Rinkitės šunims skirtą mašinėlę, kuri pakankamai galinga jūsų šuns kailiui, tyli ir mažai vibruoja. Storam ar tankiam kailiui reikia galingesnio variklio, mažiems šunims ir dalinei priežiūrai užtenka lengvesnio modelio. Pravartu, kai peiliukai keičiami ir yra keli antgaliai.

Belaidė mašinėlė patogesnė, nes laidas netrukdo ir šuo mažiau baiminasi, tačiau baterija gali išsikrauti viduryje kirpimo. Laidinė dažnai būna galingesnė ir tinka ilgam darbui su storu kailiu. Kai kurie modeliai gali veikti abiem būdais.

Nerekomenduojama. Žmonėms skirtos mašinėlės dažniausiai pritaikytos plonesniems plaukams, greičiau kaista ir tankiame kailyje stringa, todėl gali tempti plaukus ir įkirpti odą. Trumpam patrumpinimui nedidelėje vietoje ji gali tikti, bet visam šuniui geriau naudoti šunims skirtą.

Peiliukų numeris nurodo, kokio ilgio plaukus jie palieka: kuo didesnis numeris, tuo trumpiau kerpama. Labai trumpi peiliukai naudojami letenoms ar higieninėms vietoms, ilgesni – kūnui. Jei abejojate, pradėkite nuo ilgesnio – patrumpinti visada galima, o atauginti reikia laiko.

Po kiekvieno kirpimo išvalykite plaukus šepetėliu, peiliukus sutepkite specialiu aliejumi ir, jei reikia, dezinfekuokite purškikliu peiliukams. Atšipę peiliukai tempia plaukus ir greičiau kaista, todėl juos reikia galąsti ar keisti. Laikykite mašinėlę sausoje vietoje su apsauga ant peiliukų.

Įkaitę peiliukai gali nudeginti šuns odą, ypač kerpant trumpai ir ilgai. Dažnai patikrinkite peiliukų temperatūrą ranka, darykite pertraukas, naudokite aušinamąjį purškiklį ar pakeiskite peiliukus atvėsusiais. Plonaodžiams ir smulkiems šunims tai ypač svarbu.

Antgaliai (šukos) uždedami ant peiliukų ir palieka vienodo ilgio plaukus, todėl pradedančiajam lengviau kirpti tolygiai ir mažiau rizikos įkirpti odą. Jie tinka ilgesniam kirpimui ant kūno. Tankiame ar susivėlusiame kailyje antgaliai stringa, todėl prieš kirpimą šunį reikia iššukuoti.

Pirmiausia įjunkite mašinėlę per atstumą ir duokite skanėstą, kai šuo ramus. Vėliau prilieskite išjungtą, o tada įjungtą mašinėlę prie kūno, nekerpant. Kirpkite trumpai, pradėdami nuo mažiau jautrių vietų, ir palaipsniui ilginkite sesijas.

Mažas trimeris skirtas smulkiam darbui: plaukams tarp letenų pagalvėlių, aplink akis, ausis ir higienines vietas apkirpti. Jis tylesnis ir lengvesnis, todėl dažnai mažiau gąsdina šunį. Viso kūno kirpimui jis per silpnas.

Plaukus tarp pagalvėlių patogiausia trumpinti mažu trimeriu, laikant leteną tvirtai, bet švelniai. Žirklėmis kirpti rizikingiau, nes šuo gali trūktelėti koją. Per ilgi plaukai čia slysta ant grindų, kaupia purvą, sniegą ir druską, todėl juos verta trumpinti reguliariai.

Aplink akis plaukus geriau trumpinti mažu trimeriu ar žirklėmis užapvalintais galais, kerpant nuo akies į išorę. Laikykite šuns galvą tvirtai po smakru ir dirbkite tik tada, kai šuo ramus. Jei šuo nerimauja, šią procedūrą verta patikėti kirpėjui.

Nuolat augančio kailio šunis, pavyzdžiui, pudelius, šicu ar bišonus, paprastai kerpa kas kelias savaites, kad kailis nesusiveltų. Trumpaplaukių ir dvisluoksnio kailio šunų kirpti dažniausiai nereikia, pakanka šukuoti ir patrumpinti letenas. Dažnumas priklauso ir nuo pasirinkto kirpimo ilgio.

Namuose kirpti patogu ir šuniui mažiau streso, jei turite tinkamus įrankius, kantrybės ir šuo ramus. Kirpėjas greičiau sutvarkys susivėlusį kailį, atliks veislei būdingą kirpimą ir pastebės odos problemas. Daug savininkų derina abu: tarp kirpėjo apsilankymų namuose šukuoja ir trumpina letenas.

Plaukus aplink išangę ir lytinius organus trumpinkite mažu trimeriu ar trumpais peiliukais, labai atsargiai, nes oda ten plona ir jautri. Taip mažiau prilimpa išmatų ir šlapimo. Jei šuo nerimauja ar oda sudirgusi, geriau šį darbą patikėti kirpėjui.

Šunims kirpti naudojamos specialios kirpimo žirklės iš kokybiško plieno: tiesios kontūrams, lenktos apvalioms formoms ir retinimo žirklės perėjimams sušvelninti. Namuose naudingiausios žirklės užapvalintais galais. Buitinės žirklės plaukus dažniau lankstinėja nei kerpa.