DUK: Kirpimas ir priežiūra šunims

Savaime išsivalantys šepečiai turi mygtuką, kurį paspaudus dantukai įtraukiami ir surinkti plaukai lengvai nusiima. Tai patogu šukuojant daug besišeriantį šunį. Šukavimo efektas nuo to nesikeičia – svarbiausia, kad dantukų tipas tiktų kailiui.

Po kiekvieno šukavimo išimkite plaukus, o kartą per kelias savaites šepetį išplaukite šiltu vandeniu su švelniu muilu ir gerai išdžiovinkite. Jei šuo turėjo odos infekciją ar parazitų, įrankius verta dezinfekuoti pagal dezinfekavimo priemonės instrukciją. Metalinius įrankius išdžiovinkite, kad nerūdytų.

Šepetį keiskite, kai dantukai išsilanksto, nulūžta ar nukrinta jų apsauginiai bumbuliukai, nes tada jie gali braižyti odą. Šukas keiskite, jei dantukai iškrypę ar atsirado aštrių briaunų. Kokybiški metaliniai įrankiai tarnauja ilgai, jei laikomi sausai.

Galima, jei šunų kailio tipas panašus ir jie sveiki. Jei vienas šuo turi parazitų, grybelį ar kitą odos ligą, kiekvienam geriau naudoti atskirą šepetį arba jį kruopščiai išvalyti tarp šukavimų. Skirtingiems kailiams dažnai vis tiek reikia skirtingų įrankių.

Šuniukui tinka minkštas šepetys ar guminė pirštinė, kurie nebraižo odos ir leidžia šukavimą paversti malonia patirtimi. Kai šuniukas paauga ir išryškėja suaugusio kailio tipas, įsigykite tam kailiui pritaikytus įrankius. Svarbiausia – trumpos, dažnos ir skanėstais apdovanojamos sesijos.

Dažniausiai šuo vengia šukavimo, nes anksčiau jam buvo skaudu dėl kaltūnų, per stipriai spaudžiamo šepečio ar ilgų sesijų. Grįžkite prie trumpų sesijų, rinkitės švelnesnį įrankį, šukuokite po pasivaikščiojimo, kai šuo pavargęs, ir apdovanokite skanėstais. Jei šuo urzgia ar rodo skausmą, pasitarkite su veterinaru.

Dažniausiai šuo šukuojamas sausas arba vos sudrėkintas šukavimą palengvinančiu purškikliu. Visiškai šlapias kailis tampa sunkus, plaukai lengviau trūksta, o kaltūnai susitraukia. Išimtis – kai šukuojama džiovinant po maudynių, tada dirbama pamažu, sluoksniais.

Tai purškiklis, kuris sudrėkina ir paslidina plaukus, todėl šepetys lengviau slenka, plaukai mažiau trūkinėja ir elektrinasi. Jis ypač praverčia ilgaplaukiams šunims ir išpainiojant nedidelius susivėlimus. Purkškite iš atstumo ir saugokite akis.

Dvisluoksnio kailio šunys stipriausiai šeriasi pavasarį ir rudenį, kai keičia žiemos ir vasaros pavilnį. Šunys, kurie daug laiko praleidžia šiltose patalpose, gali šertis po truputį ištisus metus. Šėrimosi intensyvumas labai priklauso nuo veislės.

Daugiausia padeda dažnas šukavimas lauke ar balkone pavilnio šalinimo įrankiu ar grėbliuku, kad negyvi plaukai liktų šepetyje, o ne ant grindų. Maudynės su kondicionieriumi ir išpūtimas džiovintuvu taip pat pašalina daug pavilnio. Gulimą vietą uždenkite plaunamu užtiesalu.

Ne. Kirpimas sutrumpina plaukus, bet šuo šeriasi tiek pat, tik nukritę plaukai būna trumpesni. Dvisluoksnio kailio šunims trumpas kirpimas gali net pakenkti, nes pavilnis ataugti gali netolygiai. Šėrimąsi efektyviau valdyti reguliariu šukavimu.

Daugelis veterinarų ir kirpėjų to nerekomenduoja: dvisluoksnis kailis padeda šuniui reguliuoti temperatūrą ir saugo odą nuo saulės. Nukirpus kailis gali ataugti netolygiai ar pakitusios struktūros. Vasarą geriau kruopščiai iššukuoti negyvą pavilnį ir užtikrinti šešėlį bei vandenį.

Sezoninis šėrimasis yra normalus, tačiau jei kailis slenka lopais, atsiranda plikų vietų, paraudimų, pleiskanų, šuo kasosi ar kailis neatauga, kreipkitės į veterinarą. Plaukų slinkimą gali lemti parazitai, alergijos, mitybos ar hormonų sutrikimai.

Nuo audinių plaukus gerai surenka lipnūs voleliai, guminiai šepečiai ar pirštinės ir drėgna guminė pirštinė. Siurbliui praverčia specialus antgalis gyvūnų plaukams. Skalbiant drabužius padeda prieš tai juos iškratyti ar paleisti džiovyklėje be karščio.

Šiltos maudynės su šampūnu ir kondicionieriumi atlaisvina negyvą pavilnį, todėl po jų, gerai išdžiovinus ir iššukavus, pašalinama daug plaukų vienu kartu. Vis dėlto maudyti kas kelias dienas nereikėtų – pagrindinis įrankis lieka reguliarus šukavimas.

Mažai besišeriančių šunų, pavyzdžiui, pudelių, bišonų ar jorkšyro terjerų, plaukai auga nuolat, o negyvi lieka kailyje. Todėl juos reikia dažnai šukuoti iki odos ir reguliariai kirpti. Mažesnis šėrimasis nereiškia mažesnės priežiūros – dažnai jos reikia net daugiau.

Yra rinkiniai su šukavimo antgaliais, kurie iš karto susiurbia iššukuotus plaukus, todėl namuose lieka mažiau plaukų. Jie tinka ramiems, triukšmo nebijantiems šunims. Prie siurblio šunį reikia pratinti palaipsniui, o antgalio tipą rinktis pagal kailį.

Kaltūnai – tai susivėlę, sutankėję plaukų gumulai, kurie susidaro, kai negyvi plaukai lieka kailyje ir susipina su gyvais. Jie greičiau atsiranda ten, kur kailis trinasi, ir sudrėkus. Kaltūnai tempia odą, sukelia skausmą, po jais gali atsirasti odos sudirgimų.

Ant kaltūno užpurkškite išpainiojimo priemonės, pirštais atsargiai išskaidykite jį į mažesnes dalis, tada šukuokite nuo galiuko link odos, laikydami plaukus prie pagrindo. Dirbkite pamažu ir darykite pertraukas. Jei kaltūnas tankus ir prie pat odos, geriau jį saugiai nukirpti mašinėle.

Kaltūnų pjaustyklė turi kelis lenktus ašmenis, kurie perpjauna kaltūną išilgai, kad jį būtų lengviau iššukuoti. Ją reikia vesti nuo odos į išorę, plaukų augimo kryptimi, ir niekada nespausti prie odos. Dirbant su neramiu šunimi, geriau paprašyti pagalbos.