DUK: Guoliai ir pakratai šunims

Paklotas ar guolis narve daro jį patogesnį ir padeda šuniui priimti narvą kaip savo vietą. Šuniukui ar kramtančiam šuniui pradžiai tinka paprastas, lengvai skalbiamas paklotas be kraštų, kuriuos būtų patogu kramtyti.

Ant šildomų grindų stora putų pagalvė gali sulaikyti daug šilumos, todėl šuniui gali būti per karšta. Rinkitės plonesnį ar iškeltą guolį ir stebėkite, ar šuo neieško vėsesnio paviršiaus.

Daugeliui šunų užvalkalą užtenka skalbti kas vieną–dvi savaites, o šuniukų, alergiškų ar daug lauke būnančių šunų – dažniau. Tarp skalbimų padeda išsiurbti plaukus ir išpurtyti guolį.

Vadovaukitės etikete: daug užvalkalų galima skalbti 30–40 °C, o kai kuriuos – aukštesnėje temperatūroje. Per karštas vanduo gali sutraukti audinį ar pažeisti neperšlampamą sluoksnį.

Rinkitės švelnų, bekvapį skalbiklį ir naudokite jo ne per daug, kad audinyje neliktų likučių, kurie gali dirginti odą. Papildomas skalavimas padeda pašalinti skalbiklį ir plaukus.

Stiprūs kvapieji minkštikliai gali dirginti jautrią šuns odą ir nosį, o kai kuriems neperšlampamiems audiniams jie kenkia. Geriau apsieiti be jų arba rinktis bekvapes priemones.

Jei etiketė leidžia, mažesnį guolį galima skalbti skalbyklėje tausojančia programa, o didelį – rankomis vonioje ar skalbykloje su didele mašina. Svarbiausia guolį visiškai išdžiovinti, kad užpilde neatsirastų pelėsio.

Daugumos putų įdėklų skalbti mašinoje negalima, nes jie gali suplyšti ir ilgai nedžiūsta. Tokius įdėklus dažniausiai valo dėmėmis ar plauna rankomis su švelniu muilu ir džiovina ore, laikydamiesi gamintojo nurodymų.

Išgręžtą guolį džiovinkite gerai vėdinamoje vietoje ar lauke, dažnai apversdami, kad užpildas išdžiūtų ir viduje. Džiovyklę naudokite tik jei etiketė tai leidžia, nes karštis gali sutraukti audinį ar pažeisti putas.

Plaukus nuo guolio patogiausia surinkti siurbliu su tekstilės antgaliu, guminiu šepečiu, guminėmis pirštinėmis ar lipniu voleliu. Prieš skalbimą pašalinus plaukus, jų mažiau lieka skalbyklėje.

Kuo greičiau sugerkite skystį, dėmę apdorokite fermentiniu valikliu, skirtu gyvūnų dėmėms, ir išskalbkite pagal etiketę. Amoniako turinčių valiklių venkite, nes jų kvapas šuniui primena šlapimą.

Ant guolio kaupiasi odos riebalai, plaukai, seilės ir purvas, ypač jei šuo guli grįžęs šlapias. Padeda dažnesnis skalbimas, užvalkalų keitimas ir guolio vėdinimas, o staiga pasikeitęs ar labai stiprus šuns kvapas gali būti priežastis pasitarti su veterinaru.

Kepimo soda, užberta ant sauso guolio ir po kelių valandų išsiurbta, gali sugerti dalį kvapų. Tai neatstoja skalbimo, o po valymo guolį gerai išsiurbkite, kad šuo negulėtų ant miltelių.

Tinklinį audinį galima nušluostyti ar nuplauti vandeniu ir švelniu muilu, o rėmą nuvalyti drėgna šluoste. Kai kuriuose guoliuose audinį galima nuimti ir išskalbti, todėl patikrinkite gamintojo nurodymus.

Skalbkite tausojančia programa žemoje temperatūroje ir džiovinkite be karšto oro, nes karštis gali sulydyti ir sušiaušti dirbtinį kailį. Išdžiūvusį guolį iššukuokite minkštu šepečiu, kad kailis vėl taptų purus.

Gelio kilimėlį dažniausiai pakanka nuvalyti drėgna šluoste su švelniu muilu ir nusausinti. Jo aštriai nelankstykite, nevalykite šepečiais su kietais šereliais ir nedėkite į skalbyklę, nebent gamintojas tai leidžia.

Neperšlampamą užvalkalą nuvalykite drėgna šluoste arba skalbkite žemoje temperatūroje, jei leidžia etiketė. Nedžiovinkite jo karštoje džiovyklėje ir saugokite nuo aštrių daiktų, nes pažeista membrana nustoja saugoti nuo drėgmės.

Įprastai pakanka reguliariai išskalbti guolį pagal etiketę. Po užkrečiamos ligos ar parazitų veterinaras gali patarti dėl papildomo valymo, o stiprias dezinfekavimo priemones naudokite tik pagal instrukciją ir gerai išskalaukite, kad likučiai nedirgintų šuns.

Blusų lervos ir kiaušinėliai dažnai lieka guolyje, todėl jį reguliariai skalbkite, kuo aukštesnėje etiketės leidžiamoje temperatūroje, ir dažnai išsiurbkite aplinkinę vietą. Svarbiausia yra nuolatinė šuns apsauga nuo parazitų, kurią parinkti padės veterinaras.

Išskalbkite visus užvalkalus ir paklotus aukščiausioje etiketės leidžiamoje temperatūroje, išsiurbkite guolį, grindis ir baldus, o siurblio maišelį išmeskite. Šuns ir aplinkos gydymą aptarkite su veterinaru, nes blusos gyvena ne tik ant gyvūno.