DUK: Guoliai ir pakratai šunims

Vyresniam šuniui tinka storas ortopedinis guolis su tvirtu putų pagrindu, žemu įėjimu ir neslystančiu dugnu. Toks guolis sumažina spaudimą sąnariams ir padeda lengviau atsigulti bei atsikelti.

Storas tvirtas guolis gali padėti artritu sergančiam šuniui patogiau gulėti ir lengviau atsikelti, tačiau jis negydo ligos. Sąnarių skausmą, šlubavimą ir sustingimą po miego aptarkite su veterinaru.

Jei šuo vengia guolio su aukštais kraštais, jam gali būti sunku per juos perlipti dėl sąnarių ar raumenų silpnumo. Išbandykite žemesnį guolį be kraštų, o jei šuo apskritai sunkiai juda ar atsigula, kreipkitės į veterinarą.

Vyresniam šuniui guolį statykite šiltoje, be skersvėjų vietoje, arti šeimos ir be laiptų kelyje. Ant slidžių grindų verta pakloti kilimėlį iki guolio, kad šuo nepaslystų.

Vyresni šunys dažnai labiau šąla ir sustingsta, todėl jiems patinka šiltesnis guolis toliau nuo durų ir langų. Savaime šildantis paklotas ar papildomas pledas gali padėti, bet šuo turi galėti nuo jo nueiti, jei sušyla.

Rinkitės tvirtą, neįdubstantį guolį be aukštų kraštų arba su žemu priekiniu kraštu ir neslystančiu dugnu. Per minkštame guolyje šuniui sunku rasti atramą, todėl atsikelti tampa dar sunkiau.

Stambiems ir sunkiems šunims reikia didelio ploto ir storo tankaus putų pagrindo, kad alkūnės ir klubai neliestų grindų. Patvarus audinys ir tvirtos siūlės taip pat svarbūs, nes didelis šuo guolį dėvi greičiau.

Kai sunkus šuo dažnai guli ant kietų grindų, ant alkūnių gali susidaryti sustorėjusios, plikos vietos. Minkštas ir pakankamai storas guolis padeda jų išvengti, o jei vieta parausta, patinsta ar atsiveria, kreipkitės į veterinarą.

Maži šunys dažnai greičiau šąla ir mėgsta jaukumą, todėl jiems patinka apvalūs guoliai su kraštais, guoliai-urvai ar pūkuoti paklotai. Per didelis guolis mažam šuniui nebūtinas, svarbiau, kad jame būtų šilta ir saugu.

Trumpaplaukiai šunys greičiau šąla ir turi mažiau natūralios apsaugos virš kaulų. Jiems tinka minkštesni, šiltesni guoliai, uždari guoliai ar guoliai su pledu, kuriuo jie gali užsikloti.

Liekniems šunims su ryškiais kaulais reikia storo, minkšto, bet nesuslūgstančio guolio, nes ant kietų paviršių jiems greitai ima skaudėti išsikišusias vietas. Daugelis jų mėgsta miegoti išsitiesę, todėl guolis turi būti pakankamai ilgas.

Trumpasnukiai šunys, pavyzdžiui, mopsai ar buldogai, blogiau toleruoja karštį, todėl jiems tinka kvėpuojantys audiniai, vasarą vėsinantys kilimėliai ir ne per daug uždari guoliai. Jei šuo miegodamas labai knarkia ar dūsta, verta pasitarti su veterinaru.

Taksams ir kitiems ilgos nugaros šunims svarbu, kad guolis būtų žemas ir pasiekiamas be šokinėjimo. Jiems patinka guoliai-urvai ar guoliai su pledu, o šokinėjimą nuo sofų ir lovų geriau riboti.

Po operacijos šuniui reikia žemo, švaraus ir lengvai pasiekiamo guolio ramioje vietoje, kur jo netrikdys kiti gyvūnai. Laikykitės veterinaro nurodymų dėl judėjimo ribojimo, o guolio užvalkalą keiskite dažniau, kad žaizda liktų švari.

Su apsaugine apykakle šuniui sunkiau apsisukti ir padėti galvą, todėl laikinai patogesnis gali būti didesnis plokščias guolis be aukštų kraštų. Stebėkite, ar šuo gali atsigulti ir atsikelti be vargo.

Kalei su šuniukais reikia erdvaus, šilto guolio žemais kraštais ir lengvai keičiamų paklotų ramioje vietoje. Paklotus teks keisti dažnai, todėl praktiška turėti kelis, o dėl šuniukų priežiūros vadovaukitės veterinaro patarimais.

Šuniui, kuris nelaiko šlapimo, tinka guolis su neperšlampamu vidiniu užvalkalu ir ant viršaus patiestu sugeriančiu paklotu, kurį lengva keisti ir skalbti. Šlapimo nelaikymas gali būti ligos požymis, todėl pirmiausia jį reikia aptarti su veterinaru.

Naujas guolis kvepia svetimai, gali būti per šiltas, per mažas ar stovėti netinkamoje vietoje. Padėkite ant jo seną pledą ar savo dėvėtą drabužį, pastatykite ten, kur šuo mėgsta gulėti, ir pagirkite, kai jis atsigula.

Dažniausia priežastis – šuniui per karšta, ypač jei jis storakailis ar guolis pūkuotas. Taip pat guolis gali būti per mažas, per minkštas ar stovėti triukšmingoje vietoje, todėl verta išbandyti vėsesnį, didesnį ar kitur pastatytą guolį.

Kasinėjimas ir sukimasis ratu prieš gulimą yra natūralus šunų elgesys, kuriuo jie paruošia sau guolį. Jei šuo dėl to drasko užvalkalą, rinkitės tankų nagams atsparų audinį ir reguliariai kirpkite nagus.