DUK: Guoliai ir pakratai šunims

Šuo gali ieškoti vėsesnės, šiltesnės ar ramesnės vietos arba norėti būti arčiau šeimos. Pastebėkite, kur jis guolį nutempia, ir pabandykite guolį ten ir laikyti; neslystantis dugnas taip pat padeda.

Pastatykite patogų guolį šalia sofos, apdovanokite šunį skanėstu ar pagyrimu, kai jis atsigula guolyje, ir ramiai, bet nuosekliai nukreipkite jį nuo sofos. Svarbu, kad visi šeimos nariai laikytųsi tos pačios taisyklės.

Tai šeimos sprendimas, tačiau savas guolis šuniui vis tiek naudingas kaip saugi poilsio vieta dieną ir kai šeimininko lovoje jam per karšta. Šuniukus, vyresnius ir sąnarių problemų turinčius šunis geriau saugoti nuo šokinėjimo iš aukštos lovos.

Šuniukai dar mokosi švaros, o suaugęs šuo gali šlapintis guolyje dėl streso, žymėjimosi ar sveikatos problemų. Gerai išskalbkite guolį, kad neliktų kvapo, o jei suaugęs šuo staiga pradeda šlapintis guolyje, kreipkitės į veterinarą.

Guolis dažniausiai ardomas iš nuobodulio, dėl energijos pertekliaus, nerimo likus vienam ar dantų keitimosi. Daugiau judėjimo, kramtymo žaislai ir patvaresnis guolis padeda, o stiprų nerimą verta aptarti su veterinaru ar elgesio specialistu.

Tokiam šuniui tinka paprastos formos guoliai iš tankaus, atsparaus audinio, be kutų, kilpų ir pasiekiamų užtrauktukų, arba iškelti guoliai su tvirtu rėmu. Visiškai nesugadinamų guolių nėra, todėl reikia spręsti ir kramtymo priežastį.

Prarytas porolonas, pluoštas ar audinio gabalai gali užkimšti žarnyną. Jei šuo prarijo užpildo ir vemia, nevalgo, yra vangus ar negali pasituštinti, nedelsdami kreipkitės į veterinarą.

Kai kurie šunys, ypač anksti atskirti nuo motinos, ramindamiesi čiulpia ar minko minkštą guolį ar pledą. Dažniausiai tai nekenksminga, bet jei šuo kramto ir ryja audinį ar tai kartojasi labai dažnai, verta pasitarti su veterinaru.

Daugeliui šunų iš pradžių neįprasta, kad tinklinis paviršius šiek tiek linksta. Užkloję jį pažįstamu pledu ir apdovanodami skanėstu už kiekvieną bandymą užlipti, šunį dažniausiai pripratinsite per kelias dienas.

Šuo gali gulėti krašte, nes mėgsta atremti galvą, nes guolio vidurys per minkštas ar įdubęs, arba nes guolis per mažas. Patikrinkite, ar guolis nesuslūgęs viduryje ir ar jo vidinis plotas atitinka šuns dydį.

Net jei šuo miega įvairiose vietose, savas guolis jam suteikia minkštą, šiltą ir ramų poilsio tašką, o šeimininkui – lengviau prižiūrimą vietą. Dažnai šunys pamėgsta guolį, kai jis pastatomas ten, kur jie ir taip mėgsta gulėti.

Suaugę šunys miega ir ilsisi didelę paros dalį, o šuniukai ir vyresni šunys – dar daugiau, todėl patogus guolis svarbus jų poilsiui. Jei šuo staiga miega daug daugiau ar mažiau, neranda vietos ar dažnai keliasi naktį, verta pasitarti su veterinaru.

Mokykite trumpais seansais: nuveskite šunį prie guolio, apdovanokite, kai jis įlipa, vėliau – kai atsigula ir pabūna kelias sekundes. Palaipsniui ilginkite laiką ir atstumą, o guolį naudokite tik malonioms asociacijoms, ne bausmei.

Nerekomenduojama, nes guolis turi likti saugi ir maloni poilsio vieta. Jei šuo bus siunčiamas į guolį tik barant, jis gali pradėti jo vengti.

Kai kurie šunys saugo savo poilsio vietą, ypač jei jaučiasi nesaugiai ar yra pavargę. Leiskite šuniui ilsėtis netrukdomam ir nevarykite jo jėga, o jei saugojimas stiprėja, kreipkitės į elgesio specialistą.

Net jei šunys draugiški, kiekvienam verta turėti savo guolį, kad abu turėtų kur pailsėti, kai nori pabūti vieni. Kai kurie šunys mėgsta miegoti kartu, todėl papildomai gali tikti vienas didelis bendras guolis.

Jei gyvūnai sutaria, jie kartais dalijasi guoliu, tačiau kiekvienas turėtų turėti ir savo vietą. Katės dažnai mėgsta aukštesnes vietas, o šuns guolis turi atitikti šuns dydį.

Šunys mėgsta būti ten, kur šeima, todėl daug kas laiko pagrindinį guolį miegamajame ar svetainėje, o kitur – lengvą paklotą. Taip šuniui nereikia gulėti ant grindų ten, kur žmonės praleidžia daug laiko.

Guolį statykite ramioje, bet ne izoliuotoje vietoje, iš kurios šuo mato šeimą, toliau nuo skersvėjų, radiatorių ir judrių praėjimų. Nedėkite jo prie durų, kur šuo bus nuolat trikdomas.

Šalia radiatoriaus šuniui gali būti per karšta, o oras sausesnis, todėl guolį geriau statyti per atstumą. Šuo turi turėti galimybę pasirinkti vėsesnę vietą, jei sušyla.