DUK: Antkakliai ir pavadėliai šunims

Petnešas geriausia nusegti grįžus namo, nes ilgai nešiojamos jos gali trinti odą, velti kailį ir užkliūti už daiktų. Ilgaplaukiams šunims nuolat dėvimos petnešos ypač greitai suvelia kailį.

Žaisdami šunys dažnai griebia vienas kitą už kaklo, todėl dantys ar letena gali įstrigti už antkaklio ir šunys ima panikuoti. Jei šunys žaidžia šiurkščiai, antkaklius verta nusegti ar naudoti greitai atsisegančius.

Pririštas šuo gali susipainioti, užsismaugti, išsigąsti ar būti išprovokuotas praeivių ir kitų šunų. Prie parduotuvės ar kitur paliktą šunį taip pat gali pavogti, todėl jo be priežiūros nepalikite.

Trumpai apžiūrėkite, ar nėra įplyšusių siūlių, nusitrynusių vietų, įtrūkusių sagčių ir ar karabinas užsidaro iki galo. Ypač atidžiai tikrinkite, jei šuo stiprus ar mėgsta graužti pavadėlį.

Naudokite atšvaitinį ar šviečiantį antkaklį, petnešas ar pavadėlį ir patys dėvėkite atšvaitą. Vedžiokite šunį trumpesniu pavadėliu prie kelių ir apšviestose vietose, kad jį matytų vairuotojai ir dviratininkai.

Per šventes vedžiokite šunį trumpu pavadėliu ir patikimai priglundančiomis petnešomis, nes išsigandęs šuo gali išsinerti ir pabėgti. Pasirūpinkite, kad adresinė ir mikroschemos duomenys būtų aktualūs.

Pavadėlio, ypač ilgo ar ruletės, apvynioti aplink riešą ar pirštus nereikėtų, nes šuniui staiga šokus galite susižaloti ar parkristi. Laikykite pavadėlį už rankenos, o perteklių sulenkite į kilpas delne.

Daugelį nailoninių antkaklių ir pavadėlių galima išplauti šiltu vandeniu su švelniu muilu ir šepetėliu arba skalbti skalbimo maišelyje žemoje temperatūroje. Prieš tai pasitikrinkite gamintojo nurodymus, o išdžiovinkite natūraliai.

Odinį antkaklį nuvalykite drėgna šluoste, nemirkykite vandenyje ir džiovinkite toliau nuo šildytuvo. Kartkartėmis patepkite odos priežiūros priemone, kad oda neišdžiūtų ir netrūkinėtų.

Daugumą tekstilinių petnešų galima plauti rankomis ar skalbimo mašinoje, sudėjus į maišelį ir susegus sagtis. Paminkštintas petnešas džiovinkite natūraliai, o prieš skalbdami perskaitykite gamintojo etiketę.

Kvapas atsiranda, kai antkaklis sugeria drėgmę, odos riebalus ir purvą. Išplaukite jį šiltu vandeniu su švelniu ploviklio ar sodos tirpalu, gerai išdžiovinkite, o dažnai šlampantiems šunims rinkitės kvapų nesugeriančias medžiagas, pavyzdžiui, biotaną.

Po maudynių sūriame vandenyje antkaklį, petnešas ir pavadėlį nuplaukite gėlu vandeniu, kad druska neėstų metalo ir nekietintų medžiagos. Leiskite jiems gerai išdžiūti, o šuniui prieš uždedant iš naujo nusausinkite kailį.

Fiksuoto termino nėra – antkaklį keiskite, kai jis tampa per mažas, siūlės ima irti, sagtis įtrūksta ar medžiaga nusitrina. Kasdien dėvimas antkaklis paprastai susidėvi greičiau nei retai naudojamas.

Pavadėlį verta keisti, jei jis išsipūtęs, įplyšęs, išgraužtas, siūlės atsilaisvinusios ar karabinas nebeužsidaro patikimai. Susidėvėjęs pavadėlis gali nutrūkti pačiu netinkamiausiu metu, pavyzdžiui, prie gatvės.

Jei virvelė ar juosta išsipūtusi, nubrozdinta, sunkiai įsitraukia ar stabdys veikia nepatikimai, ruletės pavadėlį reikia keisti. Mechanizmo pačiam taisyti nepatariama, nes tai gali sutrikdyti jo veikimą.

Šuniukams augant petnešas dažnai tenka keisti kelis kartus, o suaugusiam šuniui – kai jis priauga ar numeta svorio, pasikeičia kailio storis ar petnešos susidėvi. Reguliariai patikrinkite, ar jos vis dar gerai priglunda.

Dažniausios priežastys – per ankštas ar šlapias antkaklis, trintis, sudirginimas dėl medžiagos ar įsiveisę parazitai. Antkaklį nusekite, leiskite odai pailsėti, o jei paraudimas nepraeina ar atsiranda žaizdų, kreipkitės į veterinarą.

Taip, nuolat drėgnas antkaklis sudaro šiltą, drėgną aplinką, kurioje lengviau dauginasi bakterijos ir grybeliai. Po maudynių ar lietaus antkaklį nusekite ir išdžiovinkite, o šuniui nusausinkite kaklą.

Jautrios odos šunims tinka minkštos, lygios medžiagos su minkštu pamušalu ir be šiurkščių siūlių kraštų. Svarbu ir tinkamas dydis, kad dirbinys nejudėtų ir netrintų.

Bėgiojant patogu naudoti sportines petnešas ir juosmeninį amortizuojantį pavadėlį, kad rankos būtų laisvos, o trūktelėjimai švelnesni. Bėgioti verta pradėti tik su suaugusiu, sveiku šunimi ir didinti krūvį pamažu.