DUK: Antkakliai ir pavadėliai šunims

Mažų veislių šunų, pavyzdžiui, čihuahua ar jorkšyro terjerų, trachėja jautri, o antkaklis tempiant spaudžia kaklą. Petnešos paskirsto jėgą per krūtinę, todėl dažnai laikomos saugesniu pasirinkimu.

Trumpasnukiams šunims, pavyzdžiui, mopsams ir prancūzų buldogams, tinka petnešos, kurios nespaudžia kaklo ir krūtinės, o priekinis dirželis būna žemiau gerklės. Jų kvėpavimo takai jautrūs, todėl antkaklis pavadėliui jiems mažiau tinka.

Dideliems šunims reikia plačių, tvirtų antkaklių ar petnešų su metaline furnitūra ir patikimo, gerai rankoje laikomo pavadėlio. Rinkitės dirbinius, skirtus konkrečiam svoriui, ir reguliariai tikrinkite siūles bei karabinus.

Ilgaplaukiams šunims tinka apvalūs ar lygaus paviršiaus antkakliai, kurie mažiau trina ir velia kailį. Kailį po antkakliu verta reguliariai iššukuoti, o namuose antkaklį galima nusegti.

Kailį dažniausiai nutrina per ankštas, šiurkštus ar nuolat šlapias antkaklis, ypač jei šuo jį nešioja visą laiką. Pabandykite kitą medžiagą, laisviau sureguliuokite ir kartais nusekite antkaklį, o jei oda pažeista, kreipkitės į veterinarą.

Šuo tempia, nes nori greičiau pasiekti kvapus ir kitus šunis, o tempimas dažnai pasiteisina – žmogus eina toliau. Be to, natūralus šuns ėjimo tempas yra greitesnis nei žmogaus, todėl ėjimą laisvu pavadėliu reikia išmokyti.

Petnešos su priekiniu segimu ar kitos priemonės palengvina šuns valdymą, bet pačios savaime neišmoko eiti laisvu pavadėliu. Geriausi rezultatai pasiekiami jas derinant su nuosekliu mokymu ir apdovanojimais.

Kai pavadėlis įsitempia, sustokite arba pakeiskite kryptį, o kai šuo grįžta ir pavadėlis atsipalaiduoja, pagirkite ir duokite skanėstą. Treniruokitės trumpai, iš pradžių ramioje vietoje, ir būkite nuoseklūs kiekvieno pasivaikščiojimo metu.

Staigūs trūktelėjimai gali sužaloti šuns kaklą ir trachėją, o šuo dažnai pradeda sieti pavadėlį, kitus šunis ar žmones su nemaloniu jausmu. Veiksmingiau apdovanoti norimą elgesį ir sustoti, kai šuo tempia.

Taip, ruletės pavadėlis visada šiek tiek įsitempęs, todėl šuo išmoksta, kad tempdamas gauna daugiau laisvės. Kol šuo mokosi eiti laisvu pavadėliu, patogiau naudoti fiksuoto ilgio pavadėlį.

Pirmiausia leiskite šuniui įkišti snukį į apynasrio kilpą už skanėstą, tada trumpam jį užsekite ir pamažu ilginkite laiką. Dauguma šunų iš pradžių bando jį nusitrinti, todėl skubėti nereikėtų.

Pradėkite iš naujo mažais žingsneliais: padėkite petnešas šalia ėdalo dubenėlio, apdovanokite už prisilietimą ir tik vėliau mėginkite uždėti. Įžengiamosios petnešos ar petnešos, kurių nereikia mauti per galvą, baikštiems šunims dažnai tinka geriau.

Šuo dažnai išmoksta, kad pavadėlio užsegimas reiškia žaidimo pabaigą. Užsekite pavadėlį ir vėl paleiskite, kartu duokite skanėstą, kad užsegimas nebūtų siejamas tik su išėjimu namo.

Šuo gali sustoti iš baimės, nuovargio, skausmo, karščio ar tiesiog nenorėdamas eiti tam tikra kryptimi. Netempkite jo per jėgą, patikrinkite, ar antkaklis ar petnešos nespaudžia, o jei elgesys naujas ar kartojasi, pasitarkite su veterinaru.

Su pavadėliu šuo negali nei pasitraukti, nei normaliai pasisveikinti, todėl dalis šunų ima loti ar šokinėti. Padeda didesnis atstumas iki kitų šunų, apdovanojimas už ramumą ir, jei reikia, dresuotojo pagalba.

Reguliariai tikrinkite, ar dirbiniai gerai priglunda, o baikštiems šunims rinkitės martingalo antkaklį arba petnešas su papildomu pilvo dirželiu. Naujoje aplinkoje ar per fejerverkus galima segti du pavadėlius – prie antkaklio ir prie petnešų.

Dažniausiai užrašomas šuns vardas ir savininko telefono numeris, kartais – užrašas, kad šuo paženklintas mikroschema ar jam reikia vaistų. Pilno namų adreso daugelis savininkų nenurodo saugumo sumetimais.

Lietuvoje viešose vietose šunys paprastai turi būti vedžiojami su pavadėliu, o tam tikrų veislių ar pavojingiems šunims gali būti taikomi papildomi reikalavimai, pavyzdžiui, antsnukis. Tikslias taisykles nustato teisės aktai ir savivaldybės.

Šunį be pavadėlio galima paleisti tam skirtose šunų vedžiojimo aikštelėse ar vietose, kur tai leidžia vietos taisyklės. Net ir ten šuo turėtų patikimai grįžti pašauktas ir netrukdyti kitiems.

Daugeliui šunų lengvas, gerai priglundantis antkaklis namuose netrukdo, tačiau jis gali užkliūti už baldų, narvo grotų ar kito šuns dantų. Jei šuo lieka vienas ar narve, saugiau antkaklį nusegti arba naudoti saugos antkaklį.