DUK: Antkakliai ir pavadėliai šunims

Išmanieji antkakliai ar prie jų tvirtinami prietaisai gali skaičiuoti šuns aktyvumą, miegą, rodyti buvimo vietą ar siųsti pranešimus į telefoną. Jie naudingi stebint įpročius, bet nepakeičia veterinaro apžiūros.

Varpelis padeda girdėti, kur šuo yra, pavyzdžiui, miške ar dideliame kieme, o medžiokliniams šunims – sekti jų judėjimą. Kai kuriems šunims nuolatinis skambėjimas gali būti nemalonus, todėl verta stebėti, kaip jis reaguoja.

Galima naudoti silikoninį adresinės apvalkalą, prisegamą prie antkaklio plokštelę ar antkaklį su išgraviruota informacija. Tai ypač patogu namuose ir šunims, kuriuos erzina nuolatinis garsas.

Tai adresinės, kurias nuskenavus telefonu atsidaro šuns ir savininko kontaktinė informacija. Jos patogios, nes duomenis galima atnaujinti, tačiau mikroschemos ir registracijos jos nepakeičia.

Adresinę tvirtinkite tvirtu metaliniu žiedu ar karabinu prie atskiro antkaklio žiedo, o ne prie to paties, prie kurio segate pavadėlį. Reguliariai patikrinkite, ar žiedas neišsitiesė ir adresinė nenukrito.

Atnaujinkite informaciją ant adresinės ir gyvūnų registre, kuriame registruota šuns mikroschema. Pasenę duomenys gali gerokai apsunkinti pasiklydusio šuns grąžinimą.

Pradėkite ramioje vietoje: apdovanokite šunį, kai jis eina prie jūsų kojos, iš pradžių po kelių žingsnių, vėliau rečiau. Komandą „greta“ verta mokyti trumpai ir dažnai, o ne ilgai ir retai.

Šuniui staiga nubėgus, ilgas pavadėlis greitai slysta per delnus ir gali nudeginti ar nubrozdinti odą. Pirštinės apsaugo rankas ir leidžia tvirčiau suimti pavadėlį.

Susitikus žmogų sustokite didesniu atstumu, paprašykite šuns atsisėsti ir apdovanokite, kol visos keturios letenos ant žemės. Pavadėlį laikykite trumpesnį, bet neįtemptą, ir neleiskite šuniui pasiekti žmogaus šokinėjant.

Trumpas pasisveikinimas gali būti tinkamas, jei abu šunys ramūs ir šeimininkai sutinka, tačiau įtempti pavadėliai didina įtampą ir konfliktų riziką. Laikykite pavadėlį laisvą ir po kelių sekundžių šunis atitraukite.

Tradiciškai dresūroje šuo mokomas eiti kairėje pusėje, tačiau kasdieniam vedžiojimui svarbiausia nuoseklumas, kad šuo nesimaišytų po kojomis. Pasirinkite vieną pusę ir jos laikykitės.

Naujam, dar nepažįstamam šuniui saugiausia petnešos su pilvo dirželiu, kurių sunku išsinerti, ir antkaklis su adresine. Pirmąsias savaites verta naudoti du pavadėlius ar dvigalį pavadėlį, kol šuo pripras prie naujos aplinkos.

Geltonas kaspinas ar užrašas ant pavadėlio ar liemenės yra plačiai naudojamas ženklas, kad šuniui reikia erdvės – jis gali būti baikštus, sveikti ar mokytis. Pamačius tokį šunį, geriau neprieiti ir nepaleisti savo šuns prie jo.

Yra petnešų ir liemenių su užrašais, kurie praeiviams praneša, kad šuo nemato ar negirdi, o kai kurios turi apsauginį lanką aplink galvą akliems šunims. Tokiems šunims ypač svarbu gerai priglundančios petnešos ir trumpas pavadėlis.

Kinkiniai šunys stipriai traukia, todėl sportui jiems reikia specialių traukimo petnešų, o kasdieniam vaikščiojimui – tvirtų, gerai priglundančių petnešų, nes iš antkaklio jie lengvai išsineria. Mokyti eiti laisvu pavadėliu verta jau nuo šuniuko amžiaus.

Stipraus, raumeningo kaklo šunims tinka platūs, tvirti antkakliai su metaline sagtimi arba gerai priglundančios petnešos. Kadangi jų galva dažnai platesnė už kaklą, svarbiausia teisingas dydis ir patikima furnitūra.

Milžiniškų veislių šunims, pavyzdžiui, dogams ar niūfaundlendams, reikia didelės apkrovos atlaikančios furnitūros, plačių juostų ir tvirtų siūlių. Prieš perkant verta pasitikrinti, kokiam svoriui gaminys skirtas.

Įspėjamieji ženklai – kosulys, primenantis žąsies gagenimą, švokštimas ar dusulys, ypač tempiant pavadėlį ar susijaudinus. Tokiu atveju naudokite petnešas ir kreipkitės į veterinarą, kad įvertintų priežastį.

Taip, mažam šuniui masyvi sagtis, didelis karabinas ir kelios adresinės gali būti sunkūs ir nepatogūs. Rinkitės lengvus antkaklius ir mažas, lengvas adresines ar išgraviruotą informaciją.

Saugos diržo jungtis segama tik prie petnešų, o jos ilgis turi būti trumpas, kad šuo stabdant nebūtų sviestas į priekį ir negalėtų iškristi pro langą. Šuns niekada nevežkite priekinėje sėdynėje su veikiančia oro pagalve.