DUK: Sveikata ropliams

Taip vadinama šarvo infekcija, kai atsiranda minkštų, duobėtų, besilupančių ar nemalonaus kvapo vietų, dažnai po šarvo pažeidimo, dėl nešvaraus vandens ar sausos kaitinimosi vietos trūkumo. Ją turi įvertinti veterinaras, o prevencijai svarbu švarus vanduo ir galimybė visiškai išdžiūti po lempa.

Ant sausos salelės po šildymo ir UVB lempa vėžlys sušyla, išdžiovina šarvą ir odą bei gauna UVB. Be jos dažniau atsiranda šarvo ir odos infekcijų, todėl salelė turi būti tokia, kad vėžlys galėtų visiškai išlipti iš vandens.

Patinusios, užmerktos ar išskyrų turinčios akys vandens vėžliams dažnai siejamos su nešvariu vandeniu, vitamino A trūkumu ar infekcija. Toks vėžlys dažnai ir neėda, todėl reikia kreiptis į veterinarą, o ne bandyti lašinti akių lašus savarankiškai.

Kondicionierius neutralizuoja vandentiekio vandenyje esantį chlorą ir kai kurias kitas medžiagas, todėl naujas vanduo tampa saugesnis vėžliui ir filtro bakterijoms. Kiekį parinkite pagal etiketę ir akvariumo tūrį.

Vandens testai rodo amoniaką, nitritus ir nitratus, kurie vėžlio akvariume kaupiasi greitai, nes vėžliai daug teršia. Reguliarus testavimas padeda laiku pakeisti vandenį ir išvengti odos, akių ir šarvo problemų.

Vanduo drumsčiasi dėl maisto likučių, išmatų ir per silpno filtro, ypač jei vėžlys šeriamas tame pačiame akvariume. Padeda galingesnis filtras, dalinis vandens keitimas ir šėrimas atskirame inde, o drumstas vanduo didina odos ir akių infekcijų riziką.

Daugelis laikytojų sausumos vėžlius reguliariai maudo negiliame drungname vandenyje, nes jie tada geria ir tuštinasi, o tai padeda išvengti dehidratacijos. Vonelių dažnis priklauso nuo rūšies, amžiaus ir laikymo sąlygų.

Per ilgas ar kreivas snapas dažnai rodo, kad vėžlys ėda per minkštą maistą ar jam trūksta kalcio. Kietesni augalai, sepijos kaulas ir šiurkštūs paviršiai padeda snapui dilti, o kirpti jį turėtų tik veterinaras.

Nagai natūraliai dyla vaikštant ant šiurkštesnių paviršių, todėl aptvare verta turėti akmenų ar plokščių, o kai kurių vandens vėžlių patinų ilgi priekiniai nagai yra normalūs. Per ilgus nagus geriausia trumpinti pas veterinarą, nes kirpdami patys galite pažeisti kraujagysles.

Šarvas yra gyvas kaulinis audinys su kraujagyslėmis ir nervais, todėl įskilimas ar lūžis yra rimtas sužalojimas. Laikykite vėžlį švarioje vietoje, neklijuokite šarvo patys ir kuo greičiau kreipkitės į veterinarą.

Dažni požymiai – švokštimas ar gargimas, gleivės ar burbuliukai prie nosies ir burnos, kvėpavimas pravira burna, vangumas ir apetito praradimas. Tokiu atveju reikia veterinaro apžiūros, o dažna priežastis – per žema temperatūra ar netinkama drėgmė.

Ne, gyvatės paprastai kvėpuoja per nosį, todėl kvėpavimas pravira burna, ypač kartu su švokštimu ar gleivėmis, gali rodyti kvėpavimo takų infekciją. Patikrinkite temperatūrą ir drėgmę ir kreipkitės į veterinarą.

Barzdotosios agamos dažnai pražioja burną kaitindamosi – taip jos reguliuoja kūno temperatūrą, ir tai normalu. Tačiau jei pravirą burną lydi švokštimas, gleivės, burbuliukai ar vangumas, reikia veterinaro.

Jei vandens vėžlys plaukia pasviręs ant šono ar negali pasinerti, tai gali rodyti kvėpavimo takų infekciją ar kitą sveikatos problemą. Tokį vėžlį reikia kuo greičiau parodyti veterinarui.

Tai burnos infekcija, kai dantenos paraudusios ar patinusios, matyti sūrio pavidalo apnašų, pūlių ar kraujo, o gyvūnas atsisako ėsti. Ją dažnai skatina stresas, netinkama temperatūra ar sužalojimai, todėl reikia veterinaro gydymo ir laikymo sąlygų peržiūros.

Ropliai yra šaltakraujai, todėl per šaltame terariume sulėtėja jų virškinimas, silpsta imunitetas ir infekcijos plinta lengviau. Todėl roplio sveikatai pablogėjus visada verta patikrinti temperatūrą termometru ir pasitarti su veterinaru.

Ne, antibiotikus ropliams skiria tik veterinaras, nes netinkamas vaistas ar dozė gali pakenkti ir paskatinti atsparumą. Be to, panašūs simptomai turi skirtingų priežasčių, kurias reikia nustatyti apžiūra ar tyrimais.

Gyvatės kartais mirksta prieš nėrimąsi ar karštą dieną, bet ilgas ir nuolatinis mirkimas gali rodyti per karštą terariumą, per mažą drėgmę ar erkutes. Apžiūrėkite gyvatę ir dubenėlį, ar nėra erkučių, ir patikrinkite sąlygas.

Akių patinimą gali sukelti nešvarumai, dirginantis pagrindas, infekcija ar vitamino A trūkumas, ypač vandens vėžliams. Priežastį turi nustatyti veterinaras, nes savarankiškai duodant vitamino A galima jo perdozuoti.

Smulkus, dulkantis pagrindas gali dirginti akis ir kvėpavimo takus, todėl rinkitės mažiau dulkantį, rūšiai tinkamą pagrindą. Jei gyvūnas trina akis ar laiko jas užmerktas, patikrinkite pagrindą ir kreipkitės į veterinarą.