DUK: Sveikata ropliams

Ant pirštų ir uodegos galiuko likusi oda dažnai rodo per mažą drėgmę ar trūkstamą drėgną slėptuvę. Užveržta oda gali sutrikdyti kraujotaką ir pirštas gali nunykti, todėl, jei jos nepavyksta švelniai pašalinti sudrėkinus, kreipkitės į veterinarą.

Tokios priemonės, dažniausiai purškalai ar vonelių priedai, drėkina ir minkština seną odą, kad ji lengviau atsiskirtų. Jos tik papildo tinkamą drėgmę terariume, o ne pakeičia ją; naudokite jas pagal etiketę.

Galima tik labai švelniai ir tik tada, kai oda jau atsiskyrusi ir sudrėkinta, pavyzdžiui, po vonelės ar drėgnu rankšluostėliu. Niekada neplėškite prilipusios odos ir nelieskite akių srities – tai geriau palikti veterinarui.

Taip, daugelis roplių prieš nėrimąsi ir jo metu ėda mažiau, tampa ramesni ar slepiasi. Jei apetitas negrįžta praėjus kelioms dienoms po nėrimosi ar gyvūnas krenta svoriu, verta pasitarti su veterinaru.

Gyvatės akis dengia skaidrus žvynas, kuris keičiasi kartu su oda. Jei jis neatsiskiria, akis atrodo drumsta ar raukšlėta; nebandykite jo krapštyti patys, nes galima sužaloti akį – pagerinkite drėgmę ir kreipkitės į veterinarą.

Nuolat netvarkingas nėrimasis dažniausiai rodo per mažą drėgmę, dehidrataciją ar netinkamą temperatūrą, bet gali būti ir parazitų, mitybos klaidų ar ligos ženklas. Jei laikymo sąlygų pataisymas nepadeda, gyvūną turėtų apžiūrėti veterinaras.

Taip, gyvatės ir driežai nėrimąsi pradeda trindamiesi į šakas, akmenis ar žievę, todėl terariume verta turėti bent vieną šiurkštesnį, tvirtą paviršių. Rinkitės be aštrių kraštų, kad gyvūnas nesusižeistų.

Naudojamas negilus, drungnas vanduo, kad gyvūnas galėtų laisvai laikyti galvą virš vandens, ir jis visą laiką prižiūrimas. Vanduo neturi būti karštas, o po vonelės roplį verta iškart grąžinti į šiltą terariumą.

Išnarą verta apžiūrėti: jei ji vientisa ir yra abiejų akių žvynai, nėrimasis pavyko. Tada ją galima išmesti; kai kurie laikytojai pagal išnaros ilgį stebi augimą, bet ji būna kiek ilgesnė už pačią gyvatę.

Vandens vėžliai periodiškai numeta plonus šarvo plokštelių sluoksnius ir lupasi oda, ir tai yra normalu. Tačiau minkštos, nemaloniai kvepiančios ar iki gyvo audinio besilupančios vietos yra ženklas kreiptis į veterinarą.

Dažni požymiai – įdubusios akys, raukšlėta ar neelastinga oda, vangumas, sunkus nėrimasis ir sausos ar retos išmatos bei šlapalai. Lengvą skysčių trūkumą dažnai padeda išspręsti laikymo sąlygų pataisymas, bet ryškiems požymiams reikia veterinaro.

Chameleonai ir kai kurie kiti driežai geria tik lašus nuo lapų, todėl jiems naudojami lašintuvai, purškimas ar automatinės purškimo sistemos. Stebėkite, ar gyvūnas iš tikrųjų geria, ir pasitarkite su veterinaru, jei įtariate dehidrataciją.

Dubenėlis turi būti stabilus, lengvai valomas ir tokio gylio, kad gyvūnas lengvai įliptų ir išliptų – mažiems driežams ir jaunikliams negilus. Didelėms gyvatėms dažnai parenkamas toks, kad jos galėtų visos išsimaudyti. Vandenį keiskite kasdien ar vos jis užterštas.

Elektrolitų tirpalai ropliams kartais naudojami po dehidratacijos ar ligos, bet tai ne kasdienis papildas. Juos naudokite tik veterinarui patarus ir laikydamiesi etiketės, o kasdien užtenka švaraus vandens ir tinkamos drėgmės.

Daugeliu atvejų švarus vandentiekio vanduo ropliams gerti tinka, ypač atstovėjęs ar filtruotas. Vandens vėžlių akvariumams dažnai naudojamas vandens kondicionierius chlorui neutralizuoti; jei abejojate dėl vandens kokybės, paklauskite veterinaro.

Daugelis roplių, ypač gyvatės ir vėžliai, šiltame vandenyje tuštinasi, nes vanduo skatina žarnyno veiklą. Todėl užterštą vandenį reikia pakeisti iškart, o dubenėlį išplauti ir dezinfekuoti, kad nesidaugintų bakterijos.

Rinkitės priemones, kurių etiketėje nurodyta, kad jos tinka gyvūnų laikymo vietoms ar terariumams, ir griežtai laikykitės praskiedimo bei poveikio laiko. Po dezinfekcijos paviršius dažniausiai reikia gerai nuplauti ir išdžiovinti, kol gyvūnas sugrįš.

Praskiestas baliklis kartais naudojamas tuščiam terariumui ir įrangai dezinfekuoti, bet jo garai ropliams kenksmingi. Jei jį naudojate, laikykitės etiketės, gerai išskalaukite švariu vandeniu, išvėdinkite ir tik tada grąžinkite gyvūną; niekada nemaišykite jo su kitomis valymo priemonėmis.

Venkite stipraus kvapo buitinių priemonių, fenolių, amoniako, aerozolinių oro gaiviklių ir priemonių, nepritaikytų gyvūnams, nes jų likučiai ir garai dirgina kvėpavimo takus. Niekada nemaišykite skirtingų chemikalų, nes gali susidaryti nuodingų dujų.

Išmatas, šlapalus ir maisto likučius verta šalinti kasdien, vandenį keisti kasdien, o visą terariumą su pagrindu ir dekoracijomis kruopščiai išvalyti periodiškai – dažnis priklauso nuo dydžio, pagrindo ir gyvūnų skaičiaus. Bioaktyvūs terariumai su naudingais mikroorganizmais prižiūrimi kitaip.